Žemaitė
Mėšlavežis
Bogdziewicz, Monika
Niedziałkowska, Marta
Choromańska, Paulina
Fundacja Nowoczesna Polska
Modernizm
Epika
Opowiadanie
Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos
Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013"
(,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti
veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis.
http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/zemaite-meslavezis
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=95612
Žemaitė, Sodžiaus vaizdeliai : ,,Budynė" ir ,,Mėšlavežis", Tilžė, [,,Naujienos"], 1903.
Domena publiczna - Žemaitė zm. 1921.
1992
xml
text
text
2013-10-29
lit
http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2684.jpg
Swiss Landscape by Alexandre Calame, cliff1066\u2122@Flickr, CC BY 2.0
http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2684
Sudabartinta:
* leksiką, pvz.: neužidegtų -> neužsidegtų, teip -> taip, nusigiedrįs -> nusigiedrins
* fleksiją, pvz.: vardažodžių dgs. V. formas (naktįs -> naktys), veiksmažodžių bendraties formas (kišties -> kištis), prieveiksmių formas (šale -> šalia)
* žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: begalo -> be galo
* joto rašymą, pvz.: piaustė ->pjaustė
* dusliųjų priebalsių rašymą, pvz: sėzdamosi -> sėsdamosi
* skyrybą, pvz:
išblyškusi, kaip drobė -> išblyškusi kaip drobė
* didžiųjų raidžių rašymą, pvz:
Paskui šventuoju vandeniu! iššlakstė… -> Paskui šventuoju vandeniu! Iššlakstė…
Mat, nabagė, niekaip nenori pasiduoti! sako ,,nemirsiu", o čia gyvs nabaštikas... -> Mat, nabagė, niekaip nenori pasiduoti! Sako ,,nemirsiu", o čia gyvs nabaštikas...
Žemaitė
Sodžiaus vaizdeliai
MėšlavežisMėšlavežis --- mėšlo vežimo darbų laikas.
Šį
Pavasaris, Lietūs, Lauko darbai
pavasarį giedra labai reta ir brangi... Kelinta
jau nedėlianedėlia --- sekmadienis., kaip lietus pagavęs viršų pliaupia; nusigiedrins
kokį pusdienį arba kokią naktį iškentės nelyjus --- ir
vėl prakiurs kaip iš kubilo. Patižo visi keliai, pabliuro
dirvos, paplūdo pelkės, praskydo, išsipliauškė purvynai,
o čia pats mėšlavežis. Neduok Dieve, koksai vargas
darbininkams: prilijo laidariailaidaras --- užtverta vieta ganykloje gyvuliams suginti. --- reikia ligi kelių po srutassrutos --- skystas tvarto mėšlas.
braidyti kol prikabina valktįvalktis --- prietaisas akėčioms, šienui iš pelkės vilkti, vežti.; tas važiuojant prilyja,
varva per tekiniustekinys --- dabar: tekis - vyriškos lyties gyvulys., o per molynus, purvynus, kur į
kalnuką, kol nuvaro į dirvą, arkliai nabagainabagas --- vargšas. nesuskaitomai
nesuskaitomai --- labai daug. pakelia botagų. Merga ar koks pusbernis sušlapęs, visi
drabužiai varvą iš viršaus; ligi kelių purvynais brisdamas
greta vežimo, iš nekantrybės raižo tik ir raižo pavargusias
kumeles. Kai kurios ligi pietų taip pristoja, kad toliaus
nebepaeina, kaip kokį dešimts žingsnių tuo įtimpos įtimpos --- čia: įsitempusios žengia., ir
sustoja; nė raižymas nieko nebepadaro --- kirtis ne kirtis,
stovi sau galvas nuleidusios. Sustojus valkčiui, tekiniai
susmenga į molį; kol paskui išjudina iš vietos, kumelės
botagu ir niūkimu raginamos klumpa, vytuojavytuoja --- eina kaip girtos., net
akys pabąla, kol toliau patraukia. Dirvoje dvi kapstytos
purvinos ligi juostos, vanduo varva nuo skepetų per burną
į akis, bėga į rankoves; nuo padalkų padalka --- apatinis drabužio kraštas. taip pat varva;
kojos basos, raudonos, ligi pusblauzdžio molyje braido;
pamėlinavusiomis rankomis kapsto, taško be paliovos, nes
truputį sustojusios tuoj pradeda
kuždėti. Vertikas vertikas --- čia: žmogus, kuris išverčia, veža mėšlą. vyras
taip pat varvąs, purvinas, kojas auliniuose klumpiuose,
apkibusias moliais, kaip kalades valkioja. Nuo kepurės
lezgio laša vanduo: per akis ir per uostus nuvarva pakalniui. Šnypšdamas, garuodamas verčia ir verčia, nespėja
vieno valkčio išversti, įkandėm atniūka kitą; nėra laiko nė
atsipūsti, nė nusišluostyti. Žmonėms ir arkliams --- visiems
vargai; bet nieko nepadarysi, reikia mėšlą vežti tam
dvarui. Dvare nėra blogo oro --- nors kumelės sprogtų, ant
žmonių nugaros sausumos neliktų --- koks darbas dirbamas,
reikia dirbti.
Šįryt
Laukas, Šeimininkas, Darbininkai
rytmety dvaro gaspadorius, pašokęs trečią, sužadino bernus. Ateinančius ant darbo ordinarčikusordinarčikas --- ordinarininkas, kas gauna ordinariją, kumečio atlyginimą. apibarė
už vėlavimus; atsistojęs po pastogės priveizėjo, kad pateptų
ratus; paskyrė, kokius arklius kinkyti, sustatė varinėtojus;
paskyrė kapstytojus. Darbininkai kiekvienas žino savo
darbą: kabintojaikabintojas --- mėžėjas. nuėjo į kūteskūtė --- tvartas, gurbas., su jais vienas dvaro bernas;
antras, vadinamas kluoniuskluonius --- kluonio prievaizda, kluonininkas., nubrido į laukus versti,
eina kaip girtas.
Prasidėjo jau darbas: eina, niūka valktis po valkčio.
,,Vežimų nemaža, nepataikaus darbininkai" --- taip sau
nusprendęs gaspadorius, dar valandikę pastovėjęs po pastoge,
nuėjo į vidų. Jis moka gerai ,,pasirundyti"; žino, kad
darbas jo užstatytas eis kaip laikrodis. Jis žino, kurį
darbininką kuomet reikia pabarti, kuomet prie darbo paraginti, kuriam paskirti sunkesnį darbą, kuriam lengvesnį.
Už tokį gerą ,,rundą" ima geriausią ordinariją ir algos
pusantro šimto. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie
vieno darbo gali dabar nebesirūpinti
.
Lietūs, Lauko darbai
Lauke lyja, pila, vėjas ūžia; stori debesys plaukia
pavėjui, žerdami valandomis stambiais lašais, valandomis
rodos by lengviaus, kaip tik ūkasūkas --- perk.: aptemimas (akių). dulkinadulkina --- perk.: suima, pradeda varginti. ir vėl užeina
didžiau, vėl mažiau; bet visiškai nenustoja lyjus. Tokiu
oru labai maigu miegotiTokiu
oru labai maigu miegoti --- miegas labai ima. --- miegti, miegti ir kaskart
daugiau nori. Rodos, jau atsibusi, nori atsikelti atgal akys merkiasi, širdis salstasalsta --- pasidaro saldi. miegas be jokios sotiesbe jokios soties --- be galo..
Gaspadorius, pasivalgęs pusrytį, atsigulęs į lovą, šiltai
užsiklojęs miegojo, pūravo ramiai ligi priešpiečio. Būtų
dar pūtęs į akį toliau, bet įėjusi dvariškė motriška ėmė
su jo pačia balsiai kalbėtis.
--- Dieve saugok, kokia diena! Ar tvanas jau ir bus... ---
kalbėjo moteriškė --- norėjau kiaulėms žolės pasirinkti...
Nespėjau į daržą, kaip ir permerkė kiaurai... U-titi! Kaip
čia šilta prie tamstų...
--- Sodrus mat lietus... O neperstojo nė minutėlės ---
šnekėjo gaspadorienėgaspadorienė --- šeimininkė., žiūrėdama pro langą.
---
Moterys, Pokalbis, Nuogastavimai
Neduok, Dieve, koks mėšlavežis --- tęsė moteriškė
--- ne tiek žmonėms bjauru, kaip arkliams: tuos tai jau
visai privarys... Iš laidario kol ištraukia, kiek arklius
plaka, gaila žiūrėti, o į dirvas, į tokius kalnus, molynus... Ant vietos gal arklys kristi...
--- Blogai, kad pasitaiso negeri orai labiaus tokiam
darbui --- pritarė gaspadorienė --- bėda arkliams, bet ne
pyragai nė žmonėms...
Gaspadorius, prabudęs, akis praverdamas, pusmirkomis
būdraudamas, klausėsi bobų kalbos; paskui rąžydamasisrąžydamasis --- pasitempdamas., žiovaudamas pratarė:
--- A! Kad miegojau tai miegojau! šiandien miegok ir
norėk...
--- Gerai ir pūtei į akį --- tarė pati --- juk jau vienuolikta.
--- Šiandien
Šeimininkas, Rūstybė
miego tikt ir diena, kas turi laiko --- tarė
motriškė --- ir aš taip norėjau miego, norėjau valandikę
kristi prasnausti, bet su tomis bieso kiaulėmis...Kad
bent kas po valandą paganytų... Aš tokio būrio kiaulių
nevaliosiu šerti uždarytas... Vis žoles rinkti...
--- Dar mat keiksi pono kiaules! --- pertraukė gaspadorius --- kokia mat?! Piemens reikia! Tau išrokuotosišrokuotos --- išskaičiuotos, čia: skirtos. kiaulės, ir turi šerti! Žinok, kad dvare nepataikausi...Už ką tokią algą imi, trisdešimt rublių...
--- Alga! Alga išein per pakaušį... Kaip tik pajungtas būti. Šiokioje ant lauko pliaukšti... Dvare
žmogus, mat, kaip šuo --- pridėjo išeidama.
--- Bet ir tamsta nebegulėk --- tarė gaspadorienė į vyrą
--- sako, kad darbininkai begalo arklius plaka.
---
Šeimininkas, Tinginystė
O, ten bjauru įvažiuoti į tuos kalnus, molynus ---
šnekėjo galėdamas gaspadorius --- baisiai sukaštuos tas
mėšlas arkliams... Teisybė, reikėtų nueiti pasižiūrėti...
Ir galvą pakėlęs, žiūrėdamas į langus užklausė --- ar
nustojo lyjus?
--- Kur tau nustos, paplūdo visi pašaliai vandenimi ---
rūpinosi pati --- nė viščiukai nebeturi kur pasislėpti...
--- Užtaigi, sakai, dar man eiti... Nuo lietaus galėtų
skėtį užsiskleisti --- šnekėjo gaspadorius gulėdamas --- bet
kokie paliks batai per tokius purvynus bridusbridai --- purvas.?
---
Šeimininkas, Pyktis
Liepk paleisti nuo darbo, ar ką? --- tarė pati
--- privarys arklius, o ir darbininkams tiek besiranda ant
lietaus per dieną...
--- Nenusprogs arkliai, nei darbininkai! --- visi tam
yra, ima gerą užmokesnį ir turi uždirbti... Dvaro darbas
negal nustoti be laiko --- ir taręs tai gaspadorius nusisuko
ant sienos ir užsiklojo.
Gaidžių namai
Tą patį lietotąjį rytą Pasmalkio sodojesodoje --- sodžiuje. pas Gaidį, kaip
lietus --- truputį pamigo. Jau gerai išaušus, Gaidys pašokęs pažadino savo berną, kurs tuojau išbėgo prie arklių.
Gaidys krito atgal į lovą, kol parves arklias, nes miego
taip dar nori --- net širdis salsta.
Gaidienė atsikėlusi žadino mergaitę ir piemeniuką ---
to nabagėlio niekaip negali pridraskyti.
--- Antaniuk! Pa Antaniuk, kelk prie bandos!
O tas Antaniukas pakels galvelę, pravers pabalusias
akeles ir vėl merkiasi, atgal galva krinta, virsta į patalynę.
Pasigailusi Gaidienė piemenėlio, atsisukusi į mergaitę
tarė:
--- Agote! --- ilgink tu bandą ligi pusryčio... Reikia
vaiką pamigdinti... Aš išvirsiu pusrytį .. ..
---
Gaidienė, Piemenys, Ginčas
Kuomet lyja bjauriai, tuomet tu gink bandą ---
bambėjo Agotė --- juk taip pat ir jis tarnauja... Algą ima...
--- Kad tarnauja, algą ima, tai jau ir nudirk kailį...
Tu didelė benori pamiegoti, o čia kūdikis. ... tave užtat
dieną leisiu ilgesnį pokaitį... O nuo lietaus pasiimk mano
didįjį skėtį... Gink, gink, mano mergele! --- prašė Gaidienė, klostydama piemeniuką.
--- Kasžin, iš kur bus tas pokaitis... Mėšlą reiks
dėl to per dieną kapstyti! --- taisydamasi bambėjo Agotė ---
jis už mane ar padirbo ką kada?
--- Užtat tu už jį padirbsi... Še ir pusryčio sukramtyk jo dalį --- juokdamasi Gaidienė kišo Agotei sūrio
gabalą --- tik nebambėk ir gerai papieviais karves priganyk...
--- Pieno bus kaip vandens --- juokės Agotė, imdama
sūrį --- visus antežiusantežys --- pievos pakraštys prie dirvos. nuganysiu.
Ir išėjo apsitaisiusi.
Gaidienė sukosi apie pusrytį, šėrė kiaules. Tuo tarpu
parjojo bernas: pavaręs arklius į kūtę, pats susirietęs
įpuolė į vidų. Jo kojos basos, kaip gužučio raudonos;
ligi kelių pasiraitęs, nuo visų drabužių vanduo varva.
Nusimovęs kepurę, kratydamas nuo jos vandenį, šnekėjo:
--- Kol lijo, lijo vis kaip ant juoko; bet šįryt pasiutusiai, nebe ant juoko pila... Kiekvienas lašas, o toks
šaltas, kiaurai lenda ligi kailio... O to vandenėlio ---
sklidinossklidinos --- pilnos.
visos pelkės!
Pajutęs berno balsą, Gaidys pašokęs sėdosi lovoje:
---
Išgąstis, Apmaudas
Oje, kad aš pamigęs! --- tarė --- sukačiojai arklius?
O aš dar nė ratų nepatepiau...
--- Ar dar nė bandos neišginė? --- klausė, pasergėjęs
miegtantį piemenuką.
---
Gaidys, Ironija
Mačiau, Agotė varinėjasi bandą papūdymiais --- atsakė
bernas --- dar niekieno neišginė, nors, rodos, nebeanksti.
--- Tai jau moteriškės susibūrė priganyti karves ---
juokės Gaidys taisydamasis --- meilija daugiaus pieno...
Gerai, bent vaiką pamigdys...
--- Ar vešime šiandien mėšlą, kad taip lyja? --- klausė
bernas.
--- Turbūt reikia vežti, baigti. Šiandien, rytoj gal
pabaigtumėm. Paskui atsivers kiti darbai, o dar kol
aparsime mėšlus ir šienpjūtė prieis...
--- No, tai aš nė kojų nesiausiu, reikės giliai braidyti
po laidarį --- šnekėjo bernas. --- Ratus reik gerai ištepti ---
mėšlas bus varvąs, o toli vežti, bus arkliams sunku...
Dagi lyjant; kelias slydus!
---
Gaidys, Darbininkai, Cinizmas
Argi nėmaž nesigaidrijanesigaidrija --- dabar: nenusigiedrija.? Gal nustos nors truputį ---
tarė Gaidys žvalgydamos į dangų pro langą --- taip
norėčiau atlikti nuo to mėšlo... Kad ir pavargsime šiandien,
ką padarysi... Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti.
Ir siautės balakoną, graibstės kepurės.
--- No, kur gi judu taip ruošiatės? --- klausė Gaidienė,
įėjusi į trobą.
--- Ogi prie darbo --- tarė Gaidys --- žadam mėšlą
baigti...
---
Gaidienė, Rūstybė
No, padėk Dieve, ir darbai bus šiokioje! Ar pablūdotepablūsti --- čia: skendėti.? --- barėsi Gaidienė --- dagi prie mėšlų... Ar gi
nesulauksite geresnės dienos? Rodos, kad visą amžių ir lis.
--- Bene mes iš molio, juk neištišime --- juokės
bernas --- ne kraujais lyja.
--- Kraujais ne kraujais, o šiokioje neleisiu vežti,
biaurotis --- atšovė Gaidienė --- patys vargste, kumeles
privarysite, ant galo į ką paversite drabužį? Bene čia
dvaras! Jei neturite po pastogės darbo, eikite gulti.
--- Mums patiems niekas. Galime dirbti ir ant lauko
kumelėms tai, teisybė, susidės šiokioje --- pritarė bernas.
--- Teisybė sakai, mamaite! Mes ne dvare sėdime ---
pritarė Gaidys --- reikia atminti ir kumeles, jok ir gauruotas turi širdį --- atsisukęs į berną --- paleisk išvedęs
į apluokąapluokas --- aptvaras prie namų gyvuliams ganyti., paskui pamatysime... Gal tuo tarpu nušvis
nors truputį...
---
Tinginystė
O išvedęs ką birbsią? --- klausė bernas --- ar
vežėčiasvežėčia --- dugninė lenta. baigsiu?
--- Ar žinai, ką aš tau pasakysiu? --- tarė Gaidys ---
pakrisk valandą ligi pusryčio... Taip šįryt gera miegoti...
Miegok ir norėk... Lyjant pamiegoję, tą dalį paskubėsime
giedros sulaukę. Po pusryčio pamatysime, jeigu nenustos
lyjus, yra daug darbo po pastogės.
Bernas išėjo pro duris. Gaidys, pavirtęs lovoje, užsiklojo galvą. Gaidienė, užklosčiusi pas krosnį miegantį piemeniuką, išėjo prie ugnies.