Pietaris, Vincas Kova ties Žalgiriais Bogdziewicz, Monika Choromańska, Paulina Fundacja Nowoczesna Polska Modernizm Dramat Tragedia Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013" (,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis. http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/pietaris-kova-ties-zalgiriais Vincas Pietaris, Kova ties Žalgiriais : istoriszka drama keturiuose aktuose, Šenandoras (Pen.) : kasztu kun A. Miluko, 1906. Domena publiczna - Vincas Pietaris zm. 1902. 1973 xml text text 2014-01-09 lit http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2751.jpg Spanish Swords, quinet@Flickr, CC BY 2.0 http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2751 http://wolnelektury.pl/media/book/pdf/pietaris-kova-ties-zalgiriais.pdf ISBN-978-83-288-0686-3 ISBN application/pdf https://wolnelektury.pl/katalog/lektura/pietaris-kova-ties-zalgiriais.html ISBN-978-83-288-1672-5 ISBN text/html http://wolnelektury.pl/media/book/txt/pietaris-kova-ties-zalgiriais.txt ISBN-978-83-288-2627-4 ISBN text/plain http://wolnelektury.pl/media/book/epub/pietaris-kova-ties-zalgiriais.epub ISBN-978-83-288-3682-2 ISBN application/epub+zip http://wolnelektury.pl/media/book/mobi/pietaris-kova-ties-zalgiriais.mobi ISBN-978-83-288-4768-2 ISBN application/x-mobipocket-ebook DDT 3KLW Kova ties Žalgiriais, czyli Bitwa pod Grunwaldem, jest to próba przedstawienie istotnego, wręcz przełomowego, momentu w historii narodu polskiego, jak też litewskiego. Mowa o tak ważnym obu narodom momencie jako środek wyrazu obierając dramat historyczny okazuje się być niełatwym, a jednak bogatym w emocjonanlnie wyzwaniem. Znajda tu miejsce klęska, zwycięstwo, wierność, zdrada – coś, bez czego walka o godność własną i ojczyzny nie jest możliwa. Sudabartinta: *leksiką: istoriška drama – istorinė drama, juog -> jog, inkyrėjo -> įkyrėjo. * fleksiją, pvz.: vardažodžių dgs. V. formas (patįs -> patys, moterįs -> moterys, joki -> jokie), veiksmažodžių liepiamosios nuosakos 3 asm. formas (bėgkime -> bėkime);/ * žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: tur būt -> turbūt, ištolo -> iš tolo, nelaiku -> ne laiku, artai -> ar tai;/ *didžiųjų raidžių rašymą, pvz: Lenkai -> lenkai;/ * dusliųjų priebalsių rašymą, pvz: augštyn –> aukštyn, angsti -> anksti, neišleizdamas -> neišleisdamas;/ *sintaksę, pvz.:/ imti nuo jo pavyzdį -> imti iš jo pavyzdį/ ją nedrįso nukirsti -> jos nedrįso nukirsti/ Vincas Pietaris Kova ties Žalgiriais Keturių aktų istorinė drama I AKTAS Kriokavoje; Karaliaus rūmuose JOGAILĖ vienas Sako: kvailiems laimė lemia. Koks jau velnių lėmimas? Ot, dėdė mano Kęstutis ar ne kvailas buvo? Jis užsitikėjo manim. Na, ar tai jau kvailesnio reikia? O biesku jam laimė lėmė. Aš jam, kaip kvailai vištai, liepiau galvą nusukti ir gana. Ot būta jau lėmimo. Tiesa, yra tokie protingi, kaip aš. Na tokiems kaip kada laimė ir stebėtinai lemia, bereikia nei didelio darbo, nei triūsotriūsas --- kruopštus darbas., nei rūpesties, ot taip sau žmogus bambą išpūtęs gyveni, pilvą glostai, o tau laimė ar lemia, tai lemia. Ar ne laimės darbas buvo dėl mano tėvo, jog jis buvo vyresniu broliu Kęstučio? Ar jis dėl to jokios rūpesties nei triūso nepridėjo. O paskui, ar ne laimė man lėmė, jog aš vyriausiu sūnum atsiradau pas savo tėvą? Na tegul, aš visados buvau smilussmilus (lenk.) --- drąsus. ir visados pirmas visur lindau, žinomas vaikas, kur pavojaus nebuvo, bet jeigu man kaip kada ir rodosi, jog aš tyčia pats per smilumą pirmas gimiau, tai jau vis tiktai aš niekuominiekuomi --- sen. forma: niekuo. nekaltas tame, jog mano tėvas buvo taipogi pirmu sūnum... O šitų visų mažmožių tiktai ir reikėjo, kad aš tapčiau kunigaikščiu, o ne kokiu nors malkadžiobiu arba piemeniu. Išmintingam žmogui tankiai tiktai užsimanyti ko nors reikia, o bematai ir viskas atlikta. Paimkime nors mano --- ženybasženybos --- vedybos.. Aš tiktai ėmiau mislytimislyti (sl.) --- galvoti. apie ženybas... Na, metus tris; ne daugiau per penkis mislijau. Žiūriu, ugi neva netyčiomis kiša man lenkai nupieštą paveikslą savo karalienės Jadvygos. Aha! Misliju sau. O kaip tiktai jie pasakė, jog su jąja aš galia paimti ir visą Lenkų karalystę, taip aš ir supratau... Na, tenai truputį reikėjo krikštytis ir kitus krikštyti. Poterių tenai kokių mokintis... Sako, dėl išganymo dūšiosdūšia (sl.) --- siela.... šitai Jogailė kalba, dairydamasis neramiai į visas šalis Ne, čion nieko nėra! pamislijęs Ir viskas taip gražiai klojosi. Laimė lėmė. Stačiai laimė lėmė! pamislijęs Apie Jadvygą prasimanė... Bet tai stačiai prasimanė! čiupinėdamas kaktą Ragai! Hm! Melas! Dievaži melas! Ir karūna lenkų ir garbė! pamislijęs Na, dėl šito visko reikėjo ir išminties... Vytautas! O tiktai tas vienas Vytautas tiktai jis vienas galėtų mano laimę sugadinti. Jis patį velnią, man rodosi, galėtų sugadinti. Lenkai kytrikytras (lenk.) --- gudrus.. Aš da kytresnis... Bandėme mes jį ir šeip ir taip apgauti ir nieko nepadarėme. Kibakiba (lenk.) --- tikriausiai. kada jis pats ko užsimanė. Turbūt jis kokį nors velnią turi dėl patarnavimo. Kitaip kaip jis galėtų suprasti ir atminti visas mūsų klastas? Jo tėvas ant pažiūros buvo kur kas už jį išmintingesnis, o aš jį lengvai apgavau. O Vytautą negaliu. Čion ne be velnio. Ir ne dyvaidyvai (brus.) --- keisti dalykai, stebuklai.; jo motina ir tėvas buvo stabmeldžiai. Jis pats, tiesa, krikštytas, bet tai taip sau tiktai, dėl viso ko. O mane du sykius krikštijo. Na tai tokio kaip aš kiekvienas velnias gali išsižadėti. Pamislykite, vieną kartą krikštyto, o jau velnias prisidingi. Tai du sykius krikštyto --- ir šeip, ir taip krikštyto, turi suvis bijotis. pamislijęs Bet argi jau taip tas velnias ir bijosi manęs? Jeigu tai tiesa, tai būtų suvis niekai. Jeigu jisai gelbsti Vytautą, tai ir man susigadytųsusigadytų --- praverstų. tarpais jo pagalba, kada Dievas nesiskubina. ištaręs tai dairosi aplinkui su išgąsčiaišgąstis --- baimė. Ne, nieko nėra! iš tolo girdėti žingsniai O kad jį ir Perkūnas trenktų! Galėjo girdėti su paskubta ima giedoti AniuolasAniuolas (lenk.) --- Angelas. Dievo apreiškė Panai Marijai ir prasidėjo iš Dvasios Šventos!... pasirodo vyras Ar tai tu čionai, Zbignieve? su meiliu veidu Jogailė patinka vyrą ir kiša jam ranką. Kas gero? ZBIGNIEVAS pakštelėjęs neva į karvošiųkarvošius --- rankovių atraita. Jogailės, o iš teisybės į nagą savo nykščio Nieko gero, šviesiausias karaliau! Kryžiuočiai ne tik žemių negrąžina, bet reikalauja dar nuo mūsų žemės. Ot, aš jumis paskaitysiu, ką jie rašo. JOGAILĖ Ar žinai ką? Tu mėgsti tokius dalykus skaityti, tai tu pasiskaityk paskui sau da sykį, be manęs... ZBIGNIEVAS Bet ką jiems atsakyti? JOGAILĖ Ką atsakyti? ZBIGNIEVAS Taigi, jūsų šviesybe. JOGAILĖ stovi užsimislijęs; paskui ima vėl niūniuoti iš tykoiš tyko --- tyliai. Aniuolas Dievo apreiškė Panai Marijai... ZBIGNIEVAS į šalį Dievobaimingas karalius, tiktai ne laiku. JOGAILĖ truputį garsiau Sveika Marija mylistosmylista (brus.) --- malonė. pilna... ZBIGNIEVAS pertraukdamas Ką gi daryti? Ką atsakyti? JOGAILĖ i šalį Įkyrėjo man į gyvąją ir šits, kaip anoms gadynėmisgadynė --- metas, laikas. Vytautas. ZBIGNIEVAS nugirdęs tiktai paskutinį žodį, kalba į save Vytautas? Ot galva! Tegul Vytautas su jais žinosi! Taip, taip! Ak ir nuo jo Kryžiuočiai reikalauja žemių, reikalauja Žemaitijos. Taip! Tegul Vytautas pradeda, o mes palūkėkime, pažiūrėsime. Ans mėgsta muštis. Jis n‘ištvers! Jis susiniaus su Kryžiuočiais. O kaip jis juosius sumuš, mes ir pasinaudosime. garsiai Jūsų šviesybe, mes lūktelsime su atsakymu ir pažiūrėsime, kaip šitoje dėtoje apseis Vytautas. Taip jūs norėjote. JOGAILĖ nustojęs niūniuoti Taip, ugi taip! Tegul apseina Vytautas! kiša ranką Zbignievui, kaip ir atsisveikindamas, o tas nuduodanuoduoti --- apsimesti ką nors darant. vėl, jog bučiuoja jam karvošięJogailė išeina ZBIGNIEVAS Ot, kalba ne vienas: kvailas Jogailė! Ne suvis kvailas! Ot, kas sumislyta. Ir kytriausiam nesumislyti geriaus. Tegul sau šykščius Vytautas mušasi su Kryžiuočiais, tegul žudo savo svietą, o mumis Dievas ant to protą davė, kad pasinaudotume be skriaudos dėl savęs... pasirodo Jadvyga, Zbignievas eidamas su paskubiu prie jos Šviesiausioji karaliene! Laba diena jumis! Laba diena, Aniuole, tu mūši! Saule! JADVYGA apsidairius ir pamačius, jog daugiaus nieko nėra Kad ir tu pastiptum su savo laba diena. Prapuldei ant viso amžiaus, o dabar laba diena! Lįski tu prie šuns, o ne prie manęs! ZBIGNIEVAS Suvis be reikalo teikėtės jūs ant manęs pūryti. Da taip sakant, aš ne tiktai ką kitą, bet ir padėkavonępadėkavonė --- padėka. ne tiktai nuo kitų, bet ir nuo jūsų šviesybės užsidirbau... JADVYGA Pražudęs mane ir pražudęs suvis be reikalo?! ZBIGNIEVAS Kaip be reikalo? JADVYGA Taip be reikalo, kaip pats sakei andai Jogailei, jog dėl lenkų susidėjimas į krūvą su Lietuva buvo nereikalingas. ZBIGNIEVAS Ka! ka! ka! kvatoja Tai aš jam taip sakiau. Tiesa! Bet susimildama, karaliene, argi aš jam galėjau teisybę sakyti? Jumis, tai kas kita. JADVYGA Kokią gi tu man teisybę pagaminai? ZBIGNIEVAS Šita teisybė ir negaminta pati pasidarė. Gana bus, jeigu aš jumis priminsiu, jog lenkai ir dabar da ne per virš gerai stovi ginami ir Lietuvos. Gudai tyko nustverti kraštelį žemių. Čekai, vokiečiai iš kito krašto tiktai progos laukia. Tai da vis nieko! Bet atsižiūrėkite ant Kryžiuočių. Kiek jie mūsų žemių prarijo ir vis da nesotus. Da vis rija ir ant naujų žiojasi. O jus atsiminkite, kaip mumis ėjosi prieš sugobtuvessugobtuvės --- sutuoktuvės. su Jogaile. Kas užpuolimas Lietuvos, kiek nelaimes darė mūsų šalyje; kiek lobių lietuviai kas sykis iš lenkų gabenosi, kiek vergusių!... JADVYGA Kodėl nesigynėte! Ak jumis, kaip tu pasakoji, taip buvo lengva nuo visų gintis. ZBIGNIEVAS Atsiginsi tu nuo Lietuvos! Jie kaip padūkę; tik plėšia, tik grėbia, tik smaugia, tik mūša! Nežiūri jie, ar tavo galva, ar akis... Jiems vis tiek! Lįski tiktai, o jie tave iš šuns vietos užmuš. Nežiūri, ar tu chamas, ar bajoras... tiktai sauja, tiktai kerta! Jeigu nebūtume mes su jais susidėję, su tais lietuviais, tai po dešimčiai metų ar po dviejų jie būtų užėmę visus lenkus ir vietoje būti karaliene, būtų tekę būti vergute ar Dievas žino kuomi... Ot, už ką man ir dėka priguli. JADVYGA Ne vergute ir ne Dievas žino, kuomi būčiau buvus, tiktai pačia mano pirmo ir mylimo jaunikio. O už vargą ne dėkui! ZBIGNIEVAS Na tegul ir taip. Bet kaip gi būtą buvę su mumis, su lenkais? JADVYGA Su lenkais tai būtų buvę, ko jie verti. ZBIGNIEVAS Ir jums negailėtų? JADVYGA Ko jau gailėtis šalies, kuri ieško užvėjos po moteriškės žiurstužiurstas --- prijuostė.. iš tolo pasirodo pulkas magnatą su arkivyskupu. Zbignievas bėga prie jų, sveikina visus, bučiuoja rankas; karalienė tame tarpe sėda ant sosto; ją sveikina visi ARKIVYSKUPAS Koksai svarbus dalykas pareikalavo čionai mūsų pribuvimo? ZBIGNIEVAS Nuo kryžiuočių atsiųstas raštas, kuriame ne tiktai nežada jie grąžinti užimtą žemę, kaip tai mes reikalavome, bet da reikalauja naują. ARKIVYSKUPAS O kur karalius? Tai jo ypatingas rūpestis. Ką jis ant šito sakytų? ZBIGNIEVAS Jis man sakė savo mislį. O dabar giedodamas Aniuolą Dievo, nuėjo melstis į savo rūmus. ARKIVYSKUPAS Ir tai gerai! Įgijome dievobaimingą karalių ir gerą da ir tuomi, jog jis mažai kišasi į darbus, duodamas mums valią apsūdyti kiekvieną svarbesnį dalyką viešą. Kokį garsą, kokį gerą Dievas Visagalis suteikė jums, šviesi karaliene, patį. Taip misliju, jog visas svietas užvydiužvydėti --- pavydėti. jums. JADVYGA Aha! į šalį Pasikarki tu su savo karalium. PIRMAS MAGNATAS Kalbos jokios nėra ir būti negali apie tai, jog karalius mūsų geras ir garsus. Klausimas čion eina ne apie tai, tiktai apie tai, ką daryti su kryžiočiais? PIRMA MOTERIŠKE O ką da čionai daug šnekėti. Apgarsinti ant jųjų karękarė --- karas. ir atlikta. ARKIVYSKUPAS Kaip tai atlikta? Vieno apgarsinimo jie neišsigąs. PIRMA MOTERIŠKE Na, aš ir sakau apgarsinti. Žinomas dalykas, apgarsinus surinkti kariūmenę ir ėjus sumušti kryžiuočius. PIRMAS MAGNATAS Ir jus leisite į kovą ir save patį ir vaikus? PIRMA MOTERIŠKE Kaip tai patį ir vaikus? Yra ir be jųjų kam muštis su kryžiuočiais. Ant to Dievo leisti visokie bajorpalaikiai. PIRMAS MAGNATAS Taip; bet matai, tamsta, tie bajorpalaikiai savo kalba: jeigu eiti, tai visiems, nes visi lygūs. Ir jie nenori. PIRMA MOTERIŠKE Tai pasamdyti samdininkus. PIRMAS MAGNATAS Na taip. Tiktai ant šito reiks suduoti pinigus. Jūs gal nuo savęs įnešite į kasą vieną antrą tūkstantį dukatų? PIRMA MOTERIŠKE pašokus nuo krėslo Aš? Ant to yra karališka valstijos kasa. ARKIVYSKUPAS Ji tuščia! PIRMA MOTERIŠKE Aš tame nekalta. Ir ne mano dalykas dėti pinigus ant karės. ARKIVYSKUPAS Kaip tamsta kalbi, taip kalba ir kalbės kiekvienas. Dėl to, pagal mano nuomonę, ir kad nelieti krikščioniško kraujo, geriausiai būtų atidavus šitą visą mūsų ginčą su kryžiuočiais ant valios švento Tėvo. ANTRAS MAGNATAS Koks čion ginčas? Čion jokio ginčo nėra! Čion gali būti tiktai skundas į šventą Tėvą ant kryžiuočių. ARKIVYSKUPAS Na, gerai. Parašykite tada skundą ir nusiųskite. Bet ką sakys karalienė? JADVYGA Kaip sau norite, taip ir darykite. ARKIVYSKUPAS Aniuolas! Saule mūši! Zbignievas ir Jadvyga žiūri labai šnairiai ant arkivyskupo O kaip gi norėtų mūsų dievobaimingasis karalius? ZBIGNIEVAS Karalius, kaipo didžiai išmintingas ir globiantis savo tautą, mislija, jog geriau būtų atidėti ir laukti. Ir jeigu jau neapseis be karės, tai laukti geriaus, kad ją vestų Vytautas su lietuviais, kurie ir užgauti labiau ir kuriems per tai ir pritinka labiau vesti karę su kryžiuočiais, nei mums. ARKIVYSKUPAS Labai išmintinga ir didelė mislis, ypač sukergus ją su mūsų nusprendimu. iš visų pusių šaukia balsai: ,,Tiesa! Tiesa!" KARALIENĖ JADVYGA Darbas pabaigtas. išeina ji, o paskui ją ir kitos moterys PIRMAS MAGNATAS Na ir tu gi melagius, Zbignieve. ZBIGNIEVAS Dėl ko gi? PIRMAS MAGNATAS Argi galimas dalykas, kad pats Jogailė taip būtų sumislijęs, kaip tu šnekėjai? ZBIGNIEVAS Na, kad iš tikrųjų! PIRMAS MAGNATAS Nei jau tiesa, nei ką! Meluoji kaip rudis: kur jam taip sudėstinėti. ZBIGNIEVAS Vienok jis mane užvedė ant mislies. PIRMAS MAGNATAS O kaip gi jis užved?? ZBIGNIEVAS Ugi pasakė: Vytautas. PIRMAS MAGNATAS Na šitaip tai gali būti. ARKIVYSKUPAS Be reikalo jus laikote Jogailę už žmogų silpno proto. Jisai kaipo tikras krikščionis yra tiktai labai dievobaimingas ir mestusmestus --- saikingas, santūrus.. Skatinamas mestumu jisai nesigiria ir nemandrauja. Bet kiekvienas žodis jo, kiekvienas darbas tai paveikslas išminties dėl visų. girdėt balsas giedančio Jogailės Visiems jums reiktų imti iš jo pavyzdį, kaip reikia gyventi katalikui. balsas giedančio artinasi ANTRAS MAGNATAS į šalį Hm! Jeigu visi imtų tau nuo pats ryto iki vakaro po ausim giedoti ,,Aniuolą Dievo", tai tuo išsižadėtum visų šventenybių ir džiaugtumeisi išgirdęs mozūrišką giesmelę apie Kaśką. pasirodo Jogailė; prie jo glemžiasi visi JOGAILĖ Pabaigėte, turbūt? Na ir dėkui Dievui Tėvui, Sūnui Jo ir Dvasiai Šventai. Trijose Ypatose Vienam Dievui. sveikinasi ARKIVYSKUPAS Kaip sveikata Jūsų, šviesiausias valdytojau! JOGAILĖ Nieko sau būtų, tiktai miegu nelabai gerai: blusos kanda ir šunys loja. O aš tų šunų lojimo taip nekenčiu! Liepiu nuvyti. O nuvyti šunys, toliau ima staugti, kas da pikčiau dėl manęs. Jau jeigu šunys staugia, tai nelauki gero! Nuo mažo tokiose dėtose mane visados ima imti šiurpuliai ir nerimastis. Kad taip.... tykiau kalba, kreipdamasis į arkivyskupą ARKIVYSKUPAS Ko, Šviesiausias? JOGAILĖ nedrąsiai Ar nėra tokio šventojo, arba nors abrozdėlioabrozėlis --- paveikslėlis dažniausiai su Šventųjų atvaizdu. kokio nuo šunų? esantieji čiauposi, kad neprunkšteltų ARKIVYSKUPAS Ne, Šviesiausias! Tokių nėra. Bet melskitės, o malda suramins ir duos pakantrumą jums. JOGAILĖ Aš ir taip pakantrus. Geriau, kad Dievas duotų pakantrumą šunims, kad jie nelotų ir nestaugtų. Jogailė tolinasi ir išnyksta rūmuose PIRMAS MAGNATAS Na, mūsų išmintingasis kone numarino mane. Kone plyšau besičiaupydamas. Ir užsimanyta gi jo šventųjų nuo šunų! Gerai da, jog ne nuo blusų. O kad jį! ARKIVYSKUPAS grasnai Cit, nepliaunyki! Jo lūpomis kalbėjo gilus tikėjimas! Tai kūdikiškas, nekaltas tikėjimas, kuris kalnus varto! Cit! arkivyskupas pakėlęs pirštą aukštyn grasina visiems lenkų magnatams II AKTAS Kriokavoje; Karaliaus rūmuose ARKIVYSKUPAS Na, tamsta, kaip darbas eina su kryžiuočiais? Ar jau Vytautas apgarsino ant jųjų žygį? ZBIGNIEVAS atsidusęs Kur tau! Jis nei nemislija apie tai. ARKIVYSKUPAS Ar gali būti? Tai suvis niekai! Reiktų kad jis žygį apšauktų! ZBIGNIEVAS Ir aš taip sakau. ARKIVYSKUPAS Jeigu taip, tai kodėl jis taip ilgai neapšaukia? ZBIGNIEVAS Ugi velnias jį žino! ARKIVYSKUPAS Turbūt sveikas nieko nedarai, kad jis pasiskubintų, ar nemoki. Reikia tą girinį žmogų įerzinti. ZBIGNIEVAS Tai dabar! Ar aš jau jį neerzinau ir nepykdžiau ant kryžiuočių, o kas iš to? ARKIVYSKUPAS Sakai --- erzinai... ZBIGNIEVAS Visaip bandžiau. Ir gerumu bandžiau. Ir erzinau. Aš jam sakau, jog iš jo šiepia, juokiasi kryžiuočiai. O jisai man atsako, jog iš lenkę ir Jogailės jie dar labiau juokiasi. Aš jam sakau, jog kryžiuočiai jį meška, stabmeldžiu vadina. O jis man atkerta, jog kryžiuočiai lenkus beždžionkomis vadina, o dėl Jogailės per kvailį kito vardo ir neturi. Bandžiau jam sakyti, jog Lietuva turi apgarsinti karę kryžiuočiams, kad tie nesikabintų nei į Žemaičius, nei į SudavijąSudavija --- Suduva., bet ir tai ant niekų nuėjo. ARKIVYSKUPAS Ką gi jis tau ant šito atsakė. ZBIGNIEVAS O ką? Girdi, jie da labiau kabinasi į lenkus, nei į Lietuvą. Jie, girdi, paėmė Drezdenką, paėmė kitas pilis su apygardomis ir da reikalauja. O ką apie Žemaitiją, tai girdi, ji jau kelis kartus prižadėta Kriyžiočiams ir per Mindaugą ir per Jogailę ir da vis, girdi, ji į Lietuvą priguli, o ne į kryžiuočius. ARKIVYSKUPAS Jeigu taip, tai reikia pabandyt kryžiuočius užsiundyti ant Vytauto. ZBIGNIEVAS Bandžiau! ARKIVYSKUPAS Na ir kuomi pasibaigė? ZBIGNIEVAS Kryžiuočiai porą mūsų gardų užėmė ir sklypą žemės ties Drezdenku. ARKIVYSKUPAS O Lietuvoje ar daug užėmė? ZBIGNIEVAS Jie tenai nė nebandė lįsti. Mumis, girdi, nepanagu. Vytautas, girdi, ant mūsų šalies gali užleisti savo totorius. Jogaila įeina JOGAILĖ Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus! ARKIVYSKUPAS SU ZBIGNIEVU Ant amžių amžinųjų. Amen. JOGAILĖ į Arkivyskupą O tai gerai, jog aš sutikau čionai jūsų ekscelenciją. Jus gal man išrišite vieną svarbų klausimą, kurį be jūsų pagelbos veltui aš bandžiau per kitus išrišti. ARKIVYSKUPAS Su didžiausia aitra aš tai atliksiu, paklodamas visas mano pajėgas ant to. Tiktai koks --- tas klausimas. JOGAILĖ Ot koks. Radau aš šmotelįšmotelis --- gabalėlis. vaško ant stebuklingo abrozo. Pasakykite dabar man, ar šitas vaškas stebuklingas ir šventas, ar ne? ARKIVYSKUPAS pamislijęs Dievas yra visagalis. Ir jeigu tokia valia Dievo, tai jis ir mažiausią krislelį, mažiausią dulkelę, ką sakau... pasirodęs iš tolo bajoras su gromatomisgromata (rus.) --- raštas, laiškas, dokumentas. pertraukia bylą arkivyskupo GANDANEŠIS BAJORASS Žinios iš Didžiosios Lenkijos ir nuo Vytauto traukiasi šalin JOGAILĖ į Zbignievą Paskaityki sveiks ir man papasakosi ką tenai rašo. arcivyskupui Ot aš ir noriu žinoti, ar šitas vaško šmotelis gali gelbėti nuo nelaimės ar ne, ir jeigu gali, tai nuo kokios? siekdamasi ištraukti iš ančioantis --- marškinių perskėlimas per krūtinę. maišelį Aš dėl viso ko tą šmotelį įsidėjau į maišelį su kitomis šventenybėmis. Kalba ir traukia maišelį su atsidėjimu nicija ir ištraukęs pradeda kloti įtalpą maišelio priešai arkivyskupą Aš jumis tuojaus rasiu ir tą vaško šmotelį. O čion matote, tai nagai švento Martyno... ARKIVYSKUPAS nuošaliai Greičiau meškos. JOGAILĖ O čion tai vienas ūsas Judošiaus, labai gelbstintis nuo apgavimų. Man pasakojo, būtin šitą ūsą jam išpešus viena labai šventabliva moteriškė. ZBIGNIEVAS Perprašauperprašyti (lenk.) --- atsiprašyti. jus, šviesiausias karaliau, jog pertraukiu jūsų pašnekį. Didžiosios Lenkijos vaivada danešadanešti (lenk.) --- pranešti., jog kryžiuočiai užėmė dar sklypą mūsų žemės. JOGAILĖ Argi jiems nesakyta, kad jie daugiau tokios kvailystes nedarytų? ZBIGNIEVAS Kur nesakyta? Sakyta! Tiktai jie neklauso. JOGAILĖ su piktumu Neklauso! Tai paliepkite Vytautui su Lietuva ant jų užpulti. Parašykite! ZBIGNIEVAS Aš jau seniai tai padariau, seniai parašiau Vytautui, kad jis užpultų. Šiandien jau gavau ir atsakymą. JOGAILĖ Na ir ką gi rašo Vytautas? ZBIGNIEVAS Aš, girdi, ne apgynėjas lenkų. JOGAILĖ Kas gi gins lenkus? ZBIGNIEVAS Taigi jis. ir prideda gromatoje. Tegul, girdi, visi šunys gina lenkus, jeigu jie patys savęs nenori ginti. JOGAILĖ Ką šunys gins. Jis tiktai šiepdamas tyčiomis rašo. pamislijęs Jeigu jisai nenori vienas ginti, kažin, ar jis neapsiimtų sykiu su lenkų kariūmene ginti lenkus? Reiktų pašnekėti su juoju. ZBIGNIEVAS kužda arkivyskupui į ausį Girdi! Mislis! Reikia tiktai ją sunaudoti. Jogailei Jūsų karališka šviesybe! Kaip visados, taip ir dabar aš lenkiu galvą prieš jūsų išmintį. Kad ir šimtą mes čionai surinktume galvočių, vis jau geresnės mislies neišgirstume. Aš tiktai pridėti noriu, jog Vytauto gromatas atnešė jo pasiuntinys. JOGAILĖ Kodėl tu man šito iš sykio nesakei? Liepki pašaukti pasiuntinį. O patys galite eiti pasilsėt, po tiek rūpesčių apie valdystos dalykus. visi išeina; lieka tiktai Jogailė ir Vytauto pasiuntinys PASIUNTINYS Kunigaikštis Lietuvos, Bernaičių ir Rūsios, Vytautas siunčia labas dienas jumis, šviesiausias karaliau, ir visai šeimynai. JOGAILĖ O kuo tu vardu? PASIUNTINYS Marma. JOGAILĖ Laike medžioklės Panemunyje man teko būti Marinuose. Ar ne iš tų Marmų esi sveiks? PASIUNTINYS Iš tų, jūsų šviesybe! JOGAILĖ Sugrįžęs, Marma, atiduoki labas dienas Vytautui ir visai jo šeimynai, ir pasakyki, jog aš jo neužmirštu ir tegul jis manęs neužmiršta. pamislijęs Neužmirštu aš viso mūsų kampo. Atsimeni gal ties jūsų vieta ant Nemuno kranto kresną lapotą iškerojusią liepą, šventą dėl visos apygardos? Ar nenukirto naikindami stabmeldystės paminklus? PASIUNTINYS mikčiodamas Tai aš gerai neatsimenu. Aš... JOGAILĖ Sakyki man drąsiai! Čionai nėra nė vieno lenko, o aš ir krikštytas, likau vis tokiu jau, kokiu buvau. PASIUNTINYS Jeigu jūsų šviesybė klausiate apie tą liepą, kuri ant kranto Nemuno, tai ta dar užsiliko. Jos nedrįso niekas nukirsti. Švento! JOGAILĖ Ir dėkui Dievui! Puiki tenai vieta. Nemuno krantas parėdytasparėdytas --- papuoštas. medžiais. Nuo laukų kvepia žolynų žiedais, lekia gausmas... Kaip aš išsiilgau savo gimto kampo. Man jau į gyvą kaulą įgriso ir lenkai ir viskas čionai... Traukte mane trankia tenai, į tėviškę, bet tenai ir manęs ne labai myli... MARMA į šalį Kas mylės žudytoją Kęstučio. JOGAILĖ Dabar tenai visi tik vieną Vytautą žino ir myli! MARMA Tiesa! Visi myli Vytautą. Bet Lietuva plati. Randasi visiems lietuviams vieta joje. Ir Algirdo veislę lietuviai mini su paguoda. JOGAILĖ į save Ar nepabandyti papirkti šitą Marmą, kad jis nudaigotų Vytautą? Būtų tai suvis pusėtinas darbas. Marmai Nėra jau dabar Lietuvoje tokių atsidavusių žmonių, kaip buvo Kučiukas, Zebenštis... MARMA Na, tiesa! Nėra dabar jau tokio brudobrudas (lenk.) --- bjaurybė.. Ir anuosius žmones nugalabino, kaip piktas šunis, tuosius užmušėjus brangaus Kęstučio. JOGAILĖ į save Nėra ką nė šnekėti. Marmai Taip, taip! Dėl to ir aš misliju, jog jeigu aš sugrįžčiau namon į Lietuvą, tai nesirastų dabar nei vieno lietuvio, nei žemaičio, kuris drįstų pakelti ant manęs ranką. O dėlei Kryžiuočių man reiktų pasimatyti su Vytautu, malonu būtų pasimatyti Lietuvoje... Bet tie darbai... MARMA Ir Vytautas rūpinasi apie juosius. Ir jis norėjo pasimatyti su jūsų šviesybe, ypač da dėl to, jog nustojo suvis vilties, jog popiežius, arba vokiečių imperatorius sutramdys Kryžiuočius. JOGAILĖ Ar tai Vytautas bandė tramdyti kryžiuočius ir per vokiečių imperatorių? MARMA Ugi kaip! Ans buvo ir apsiėmęs. Tik kur tau Kryžiuočiai klausysis ko nors! Jie ir iš imperatoriaus ėmė šiepti. JOGAILĖ Jau jeigu jie drįsta šiepti iš Vytauto, tai ko jiemis nešiepti iš ko nors kito? MARMA Negirdėta, byby (lenk.) --- kad. jie šieptų iš Vytauto. Ant viso ko numanau, jog jie Vytauto drūčiai prisidingi. O ką iš lenkų, iš Lenkijos, tai jie drūčiai šiepia. JOGAILĖ su paskubiu Na tiek to iš ko jie šiepia, iš ko ne. Vis tiktai jie laiko visą Sudavijos kraštą iki Šešupės per savo žemę ir lanko neretai. MARMA Na taip. Jie laiko ją už savo kaip mes laikom visą Prūsų žemę iki Jūrių-marių už savo. JOGAILĖ Ir lankote taipogi kiek galite? MARMA Na, kad taip! JOGAILĖ Ot, matai, kaip laisvai yra Vytautui. Kada jis nori, tada ir užpuola ant Kryžločių ir kitų šalių. O aš sakau lenkams: pulkim ant kryžiuočių. O jie man: --- kariūmenės nėr. Aš sakau: rinkime kariūmenę. O jie: tegul Lietuva viena muša kryžiuočius. Iš tikrųjų, pašnekinki Vytautą, ar jis neapsiims vienas sumušti kryžiuočius, užstodamas už lenkus. MARMA Apie tai šviesiausias karaliau nėra ką ne kalbėti. Vytautas Lenkus neužstos. Ot sutarmėjesutarmė --- susitarimas. su lenkais jis neatsisakys mušti juosius. Bet vienas neis. O jeigu mušis, tai tiktai už save, už Lietuvą. GANDANEŠIS įeidamas Žinios nuo kryžiuočių šalies. išeina JOGAILĖ Pašauki Zbignievą, tamsta, ir kitus. Marma išnyksta ir po valandėlės grįžta su Zbignievu ir kitais lenką magnatais JOGAILĖ į Zbignievą Paskaitykie, ką čion rašo kryžiuočiai. ZBIGNIEVAS Čion rašo ne kryžiuočiai, tiktai apie juosius. Prekius mūsų jie nugrėbė ir pavergė. Užėmė vėl žemės sklypą. JOGAILĖ Na jeigu taip, tai reikia apgarsinti ant jų karę. Reikia tiktai susitarti su Vytautu. Ot, ponai, pasiuntinys Vytauto. Jisai man išaiškino, jog Vytautas vienas be mūsų už mus neužstos, dėl to nėra ką nė laukti daugiau. VISI MAGNATAI Taip, taip! ZBIGNIEVAS Tarpu pavergtų ir nugrėbtų prekių randasi ir mano žmonės, ir arkivyskupo, ir kitų. Jeigu mes dabar neužstosime, tai Kryžiuočiai pripras taip apseiti ant toliaus. ARKIVYSKUPAS Na, taip! Reikia apgarsinti karę. III AKTAS Ant kalvos netoli nuo miestelio/ pulkai kareivių eina plaukia viena ir/ kita puse. Iš tolo ant kalvų matyti/ kryžiuočių kariūmenė. ZBIGNIEVAS Šviesiausias karaliau! Jūsų šviesybe, esi vyriausiu vadu visos kariūmenės. Ką nuspręsi, tą turi pildyti visi ir Vytautas. JOGAILĖ Na, taip! ZBIGNIEVAS Dėl to man rodosi, jog būtų naudinga nusprendus jumis taip, kad Vytautas su kariūmene Lietuvos stotų pirmutiniu nuo šalies kryžiuočių kariūmenės. JOGAILĖ pertraukdamas Kad mes Vytautu ir jo kariūmene kaip ir prisidengtume? ZBIGNIEVAS Na, taip! Kad puldami ant mūsų kariūmenės kryžiuočiai atsiremtų pirmiausiai į lietuvius. Jie vieni ir kiti tiktai laukia progos, kad susiremtų. Na, jie čionai ras tą progą ir kuo jie vieni kitiems geriau suduos, tuo bus dėl mūsų geriau. Nei vienų, nei kitų nėra ką gailėtis. JOGAILĖ O jeigu lietuviai vieni pergali kryžiuočius? Ar jiems tada vieniems teks ir garbė pergalėjimo? ZBIGNIEVAS Tai dabar! Ar tai mes kvaili? Kaip tiktai pamatome, jog kryžiuočiai sumušti, taip ir mes puolame vyti. O riksmo mes padarysime dvigubai daugiau, nei tie kvaili ir pusgyviai lietuviai gali padaryti. Mumis garbė teks... ir nauda! JOGAILĖ O jeigu lietuvius sumuša? ZBIGNIEVAS Ir tai gerai bus! Dabar Vytautas tavęs neklauso beveik suvis ir nesibijo. JOGAILĖ Na, taip! Nebijo suvis. Ir ką jis bijosis? Užsimanęs jis gali mase sumušti su visa mano lenkiška kariūmene ir su visais samdininkais. ZBIGNIEVAS Na, matai ir pats, šviesiausias karaliau! Taigi jeigu jį kryžiuočiai sumuša, tai to tiktai mumis ir reikia. Tada Vytautas su jo Lietuva ir Žemaičiais turės mūsų klausyti. JOGAILĖ Gerai! Bet jeigu kryžiuočiai, sumušę Vytautą, užsimano sumušti ir mus? ZBIGNIEVAS Šviesiausias karaliau! Man rodosi, jog ir pats šitai kalbėdamas vargai, bo mislyji, jog taip tai lengva Vytautą sumušti... JOGAILĖ Na, taip! Aš gerai žinau, jog Vytautas nesiduos savęs sumušti. Bet matai mūšinės gadynėje visaip atsitaiko. Na, o jeigu iš tikrųjų sumuša Vytautą su jojo lietuviais ir jeigu, sumušę, griūva visomis pajėgomis ant mūsų? ZBIGNIEVAS Na tai ką? Tegul sau griūva. Pas mus da liktų samdininkai ir mūsų kariūmenė. JOGAILĖ Taip! Bet ir pats supranti gerai, jog be Vytauto mes neatsilaikytume... ZBIGNIEVAS Na tai ką? Jeigu ir neatsilaikytume? Didelis čion dalykas! Na, užims jie tada ir mūsų žemę ir Lietuvą... Argi jie užėmę ir taip liks? Likę, ak jie viena nakčia su visa savo kariūmene išnyktų. Tai aiškus dalykas! Svietas juosius bematai išplautų. JOGAILĖ Na kas iš to? ZBIGNIEVAS Ot kas: sumušę, jie turės daryti paliaubas. O kaip darysime paliaubas, tai mes atsipirksime žemėmis žemaičių ir Lietuvos... Apsilps Vytautas, ne mes. JOGAILĖ Ant tokių paliaubų netiktų Vytautas. ZBIGNIEVAS Sumuštas turėtų tikti. JOGAILĖ Tu jį nepažįsti gerai kryžiuočiai ir sumušto jo labiau bijo, nei manęs su visa mano nesumušta kariūmene. Bet pabandyti... kodėl? Visados ne pro šalį. O gal ir pasiseks nors sykį apgauti man ir Vytautą. Na, o gal laimė lems man ir jį į rankas mano anksčiau susitverti. Hm!... Viskas gali būti... Tau vienok labai dėkui. Dabar aiškiai matau, jog tu tarnas ir savo tėviškei, ir man. Šauki gandanešius, o aš duosiu atsakomus gandus. Zbignievas triūbijatriūbyti (brus.) --- pusti trimitą.; ant balso triūbos renkasi gandanešiai, kuriems Jogailė duoda paliepimus ant kalvos stovi lenkų tavorai. Tarpu jų Jogailės šėtrašėtra (lenk.) --- palapinė.; iš tolo matyti kryžiuočių tavorai; nuo kryžiuočių pusės lietuvių tavorai; tarpu lietuvių ir lenkų samdininkų tavorai; kareiviai stovi eilėse GANDANEŠIS į Jogailę stovintį šalia žirgo Nuo kryžiuočių joja du pasiuntiniai. JOGAILĖ į Zbignievą Gali būti, jog kryžiuočiai pamatę mano galybę nusigando ir nori daryti paliaubas. ZBIGNIEVAS Ant jokių paliaubų netikite! Ant jokių! Mumis reikia kovos. Mumis reikia, kad kryžiuočiai sumuštų lietuvius. Kito tokio panašaus atsitikimo negreitai sulauksime, kaip dabar. sargai atveda pasiuntinius VIENAS PASIUNTINYS Pasveikinimą nuo mūsų Grossmeisterio karaliui lenkų Jogailei ir jo broliui Vytautui. JOGAILĖ pasipūtęs Dėkui! Ir nuo mūsų pusės nuneškite jam pasveikinimą. Ką sveiki sakysite? KITAS PASIUNTINYS Mūsų Grossmeisteris liepė paklausti ko taip ilgai stovite ir nepradedate kovą? Jeigu čion ankšta, tai Grossmeisteris lieps savo kariūmenei pasitraukti toliau. Jeigu stoka ginklų, tai jis štai per mus atsiuntė jumis du kardus. JOGAILĖ į Zbignievą Ką man atsakyti? ZBIGNIEVAS iš lėto Sakykit, jog iš vietos nesitrauksi. Matai, kitaip darant lietuviai liks iš šalies ir puldami kryžiuočiai ne ant ją pirmą užeis. Pridėk, jog neliepi pradėt dėl to, jog da per anksti. O ką kardą, tai ir pas mus iki valiai. JOGAILĖ į Zbignievą O kardus ar imti? ZBIGNIEVAS O kodėl n’imti? Imki. JOGAILĖ stalgiai ir garsiai Iš vietos aš nesitrauksiu. Neliepiu pradėti mūšinę, nes da per anksti. O ką apie kardus, jei nors mes jų ir ikvaliaiikvaliai --- iki valios, labai daug. turime, bet šituosius paimu maloniai. pasiuntiniai grįžta atgal 1-MAS GANDANEŠIS Vokiečią Kryziočią kariūmenė traukiasi tolyn. nyksta ZBIGNIEVAS į Jogailę Tai ruimą mums daro. po trumpai valandėliai 1-MAS GANDANEŠIS kryžiuočią kariūmenė grįžta atgal. nyksta 2-AS GANDANEŠIS kryžiuočiai gula ant lietuvių. nyksta ZBIGNIEVAS linksmai rankas trindamas Na, viskas taip išėjo, kaip aš sumąstavojau! Vivat Polionija! Lietuva šiandien pražus ir vergaus mums! BALSAS BAJORU IR ŠLEKTU LENKU Vivat Zbignievas! Vivat mūsų kytrasis! ZBIGNIEVAS Vienas aš viso šito nebūčiau įstengęs padaryti be valios karaliaus ir be jųsų padėjimo. BALSAI LENKŲ Vivat karalius! Vivat siektų luomas! 3-ČIAS GANDANEŠIS Lietuviai sujudo ir bėga! ZBIGNIEVAS IR LENKAI Vivat Polionija! 4-TAS GANDANEŠIS kryžiuočiai gula ant samdiniukų ir mūsų karifimenės. JOGAILĖ su nusiminimu Laikykitės da, ponai, kad nebūty sarmatos ant viso svieto. LENKŲ POETĄ Ką nrams kryžiuočiai? Mums jie niekas. Męs ir juosius kytrumu pergalėsime. Ant greitosios aš sustačiau giesmę. gieda jisai ir jį seka kiti Męs visi kytri politikai,/ Me! Me! Męs!/ Męs visi kytri politikai,/ Me! Me! Męs! 5-TAS GANDANEŠIS pertraukdamas Pulkas kryžiuočiy gula ant Šios pusės, kaip ir jieškodamas karaliaus. JOGAILĖ matydamas besišalinančius į visas puses nuo jo lenkų magnatus. Nesiskubinkite, ponai, su tokia aitra į Šalis nuo manęs: duokite laiko ir man nors prisirengti. Vieną mane čion radę, kryžiuočiai da gali apkoliečyti. ZBIGNIEVAS Šviesiausias karaliau, kad dabar da galima, bėkime visi. Gero nėr ką Čion laukti. Jau jeigu Vytautas nubėgo, tai mums nei bandyti spirtis nereikia. Bėgkime! JOGAILĖ Tamista! mielai aš bėgčiau, tiktai kur bėgti? Aplinkui visur kryžiuočių pulkai kaunasi su mūsiškiais. Bėgdamas da palįsi po kirčiu ir nusmogs tave kaip kokį nieką... Ot geriaus aš išsiimsiu iš maišelio visas šventenybes. Ar tiktai jos neprašalįs nuo mūsų visokį paojų. imdamas iš ančio maišelį Ot štai! atriša jį su paskubtu Dabar pats laikas šitoms šventenybėms parodyti savo galybę. Ot vinis, kuriaja buvo prikaltas vienas iš žmogžudžių. Ot labai stiprus seitas, tiesa, stabmeldiškas, bet vis tiek: žalčioskūrutė. Štai Šventos Onos pantaplio skūrgalis... ZBIGNIEVAS Karaliau, bėkime! Visi jau nuo čion nubėgc. Eina ant mūsų. Stačiai pulkas kryžiuočių. JOGAILĖ Palauki truputį, tiktai šventenybes susidėsiu. ZBIGNIEVAS Bėkime, jau jie čion! Meskime viską! JOGAILĖ Ir tavo būta šnekos, lyg nežinai, jog metus eitų, jis nustoja visos stiprybės. vokiečiai gula ZBIGNIEVAS rėkia Vyrai, ginkite karalių! Vyrai! aplinkui riksmai ir kova JOGAILĖ pamatęs, jog ant jo kryžiuočius smelkiasi, siekdamasi drauciniu perdurti. Gelbėkite! Qelbėkite! In pilvą man įdurs. Apsukui kįla riksmas da didesnis. Lenkų kareivis nutrenkia kryžiočio draucinį ir križiotį patį nuduria. Kįla šūksmas ,,Vytautas! Vytautas!” Pulkas kryžiuočių da smelkiasi truputį, bet sutremtas Jogailės pulkais nyksta. JOGAILĖ į Zbignievą Ko jie čion rėkia: Vytautas! ZBIGNIEVAS Ugi biaurybė Vytautas vėl visus mus apgavo. Jis daprato dėlko męs jį pirma priešai Vokiečius pastatėme ir kaip tiktai kryžiuočiai ant jo užpuolė, jis vietoje muštis su visa kariūmene pasileido bėgti, kad kryžiuočiai ant mus galėtų užpulti. Na tie vietoje vytis Vytautą užpuolė ant mūsų. O dabar Vytautas sugrįžo. Apsupo kryžiuočius ir muša juusius neišleizdamas nei vieną, o mūsų kariūmenė ir nenoromis, o turi Vytautui padėti mušti. JOGAILĖ Tai šuns kumpis tas Vytautas ir --- čion jis nesidavė apgauti! Aš taip ir mislijau. Apgausi jį! svietas aplinkui rėkia: Vytautas! Vytautas! Pasirodo keli magnatai GANDANEŠIS Čekai visi perėjo ant Vytauto pusės ir muša visi kryžiuočius. išnyksta JOGAILĖ Na dabar pats laikas stipriausią saitą iš maišo išimti.. tempia iš maišo meškos nagą ZBIGNIEVAS Karaliau sergekis! Ant mūsų vėl pulkas kryžiuočių eina. Bėkime. Niekur! Mūsų kareiviai, matote, ginklus metę bėga pro šalį grumiasi kareiviai pailsę, sumurę, išsigandę. Ryksmai kryžiuočių. GANDANEŠIS Pulkai Didž-Lenkų pasviro. kryžiuočiai su didele pajėga ant čion eina. Išnyksta. ZBIGNIEVAS Bėkime Karaliau! pro juosius, bėga kareiviai Dieve, susimilki ant karaliaus ir užliki jį gyvą. tykiau Ir mane po draugiai. JOGAILĖ į save Jis meldžiasi. Reiktų ir man. bamba Tėve mūsų, kuris esi danguose. Švęskis vardas Tavo. pamislijęs Na, o jeigu tenai kur nor danguje yra Kęstutis ir jeigu jisai viską išpasakojo, tai ką ir malda gelbės? Senoviniai dievai buvo geresni. Tenai būdavo prasižengi prieš vieną, kitas gali tave užstoti, o čion dabar viens Dievs ir atlikta. Prasižengiai --- lik sveikas. ryksmai kyla, mušynė vėl artinasi ZBIGNIEVAS Niekai! Gula vėl ant mūsų! Visi bėga. Turbūt musiškius sumušė, bėkime ir mudu. JOGAILĖ apsidairęs aplinkui Bėkime! ZBIGNIEVAS Kelią! Kelią, karaliui! bėgantys neklauso; kemšasi, lenda po žirgu; girdėt iš tolo balsai triūbų; balsai šitie vis kyla JOGAILĖ pabandęs bėgti ir negalėdamas klauso balso kovos E, kaip staugia triūbos! Tai, mūsų lietuviškos triūbos! Tai Vytauto tenai kariuomenė.. Kaip pikti vilkai staugia, kaip vilkai kaip meškinai jie tenai drasko kryžiuočius. Vis artyn! E! vis garsyn!... Bėgti? Tėvas mane ne taip mokino.. rėkia ant bėgančių Atgal! Atgal į kovą! Ar jumis ne gėda? ZBIGNIEVAS negalėdamas prasimušti bėgti per kareivių minias Melskimėsi! Melskimėsi! O Dievas gal užliks karaliui gyvastį. Mūsų kariuomenė sumušta bėga. triūbų balsai vis aršyn eina ir artinasi JOGAILĖ klausydamas Tai triūbos neperlaužtos Lietuvos staugia! Tai drasko Lietuviai kada taip staugia triūbos. Į krūvą, vyrai! Ten Vytautas muša. Į krūvą! aplinkui kaip griausmas pradeda griauti ryksmai: Vytautas! Vytautas! GANDANEŠIS Kryžiuočių kariuomenė pasviro. Sumušta bėga. Grossmeisteris žuvo. JOGAILĖ Kur mano maišas su šventenybėmis? Jis buvo vis čionai antyje. ZBIGNIEVAS Ugi rankoje jūsų jisai, šviesiausias karaliau. JOGAILĖ Iš tikrųjų! O aš mislijau, jog rankoje mano kardas. Vietoje kardo maišo beesama su šventenybėmis. Turbūt dėl to Dievas ir pergalėjimą davė. Šaukite kunigus! Kur arkivyskupas, kur kiti? Melstis! Kur gandanešiai? Tegul jie apgarsina visur, kad liautųsi kovos. Priešą pergalėjome. Dabar reikia Dievui padėkavoti ir visam svietui parodyti mūsų didmantumą. Kita šalis mušynės. Vytautas stovi ant žirgo, aplinkui jį Lietuvos bajorai. VYTAUTAS Dabar tiktai lieka darbą pabaigti. Vokiečiai kryžiuočiai pasklydo bėgti į visas šalis. Mažai kas jų laikosi ir su jais ūmai bus pabaigta. BAJORAS Diena laiminga. Nors prasidėjo klasta. VYTAUTAS O katra diena pas mus neprasideda lenkų klasta? Mumis jau tai paprastas dalykas. GANDANEŠIS Nuo Jogailės gandą atsiuntė, kad liautis kovos ir Dievui padėkavoti už pergalėjimą. VYTAUTAS Na šitai, tai beveik ne pro šalį. Tegul kariuomenė truputį kvėpteli. Jai da daug darbo lieka. Su naujom pajėgom ji geriaus atliks darbą. liepia jisai šerti žžirgus; pro Vytautą veda paimtus vergučius, komtūras kryžiuočių, prastus brolius minikus, raitelius, svečius Apsčiai! Apsčiai suimta! 1-AS BAJORAS O kiek guli jų! Tai tegul ir Dievas myli. 2-AS BAJORAS Šiandien kryžiuočių kaip žiedų nuskynėme. Guli jų grossmeisteris, guli komtūrai, tyso ir kariuomenė jųjų, tik menki likučiai išnešė gyvastį ir bėga. VYTAUTAS patėmijęs, jog viskas gatava dėl maldos Pasimelskime ir mes. kunigai gieda ,,Te Deum”. Pabaigus maldą kareiviai sėda užkandžiauti, šeria žirgus vėl VYTAUTAS Laikas butų dabar jau ant žirgų sėsti ir vytis kryžiuočių likučius. į bajorus Siųskite ką nors pas Jogailę, kad parneštų nuo jo gandą dėl vijimo kryžiuočių. Tegul pasako jam, jog jau laikas. 1-AS BAJORAS į vieną kareivį Ei, Pečki! Joki pas karalių. PEČKIS Ant tų pėdų! 2-AS BAJORAS Ką tu Pečkį siunti. Pečkis melagius, jis ką nors, o tau vis sumeluos. nuošaliai tame tarpe trečias bajoras sėda pats ant žirgo ir nujoja PEČKIS Nei jau aš visados meluoju, nei ką. Prasimanote tiktai ant manęs, tamsta. Šiandien aš visą dieną nei krisleli nepamelavau. 1-AS BAJORAS Joki pas karalių ir pasakyki, jog tu atjojai gando, kad vyti kryžiuočius ir pasakyki, jog tave atsiuntė Vytautas. Girdi? PEČKIS Tai dabar negirdėsi! Ak tik aš ne kurčias ties savo pulkais. 1-AS BAJORAS Ką gi tu pasakysi mislijęs? PEČKIS Nesirūpinkite, bus pasakyta gerai! Aš pasakysiu, jog Vytautas atsiuntė gandą vyti kryžiuokus ir kad sėstų dėl to visi pulkavedžiai ant žirgų. 2-AS BAJORAS Į PIRMĄ BAJORĄ Na, ar ne ant mažo išeina? 1-AS BAJORAS O kad jį paibeliai! Negali nemeluoti. PEČKIS Koks čion melas? Ar tai Jogailei pritinka davinėti gandas ir paliepimas, dėl mūsų Vytauto. Vytautas turi jam davinėti. 1-AS BAJORAS Darykie dabar ką nori su tokiu sutvėrimu! 3-AS BAJORAS sugrįžęs į Vytautą Jogailė, karalius Lenkų, neduoda gando dėl vijimo. Sako, jog da perangsti. VYTAUTAS Ką gi jis tenais daro dabar? 3-AS BAJORAS Guli ant pilvo ir bumbia. Ir sako, jog jis taip gulės da dvi nedėlias. VYTAUTAS Ne jeigu taip, tai mes vyrai ant namų. Ligonių ir sužeistų ne mažai pas mus. Namon! Balsai išgirdusių kalbą Vytauto. Ura! Ant namų! Ura Vytautas! Ura! 1-AS BAJORAS Nėr ko čionai mumis rūgti. Jeigu neduoda Jogailė galo padaryti kryžiuočiams, tai ant namų. Ura! Vytautas! BAJORAI IR KAREIVIAI Ura, Vytautas!