Pietaris, Vincas
Kova ties Žalgiriais
Bogdziewicz, Monika
Choromańska, Paulina
Fundacja Nowoczesna Polska
Modernizm
Dramat
Tragedia
Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos
Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013"
(,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti
veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis.
http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/pietaris-kova-ties-zalgiriais
Vincas Pietaris, Kova ties Žalgiriais : istoriszka drama keturiuose aktuose, Šenandoras (Pen.) : kasztu kun A. Miluko, 1906.
Domena publiczna - Vincas Pietaris zm. 1902.
1973
xml
text
text
2014-01-09
lit
http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2751.jpg
Spanish Swords, quinet@Flickr, CC BY 2.0
http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2751
http://wolnelektury.pl/media/book/pdf/pietaris-kova-ties-zalgiriais.pdf
ISBN-978-83-288-0686-3
ISBN
application/pdf
https://wolnelektury.pl/katalog/lektura/pietaris-kova-ties-zalgiriais.html
ISBN-978-83-288-1672-5
ISBN
text/html
http://wolnelektury.pl/media/book/txt/pietaris-kova-ties-zalgiriais.txt
ISBN-978-83-288-2627-4
ISBN
text/plain
http://wolnelektury.pl/media/book/epub/pietaris-kova-ties-zalgiriais.epub
ISBN-978-83-288-3682-2
ISBN
application/epub+zip
http://wolnelektury.pl/media/book/mobi/pietaris-kova-ties-zalgiriais.mobi
ISBN-978-83-288-4768-2
ISBN
application/x-mobipocket-ebook
Kova ties Žalgiriais, czyli Bitwa pod Grunwaldem, jest to próba przedstawienie istotnego, wręcz przełomowego, momentu w historii narodu polskiego, jak też litewskiego.
Mowa o tak ważnym obu narodom momencie jako środek wyrazu obierając dramat historyczny okazuje się być niełatwym, a jednak bogatym w emocjonanlnie wyzwaniem. Znajda tu miejsce klęska, zwycięstwo, wierność, zdrada – coś, bez czego walka o godność własną i ojczyzny nie jest możliwa.
Sudabartinta:
*leksiką: istoriška drama – istorinė drama, juog -> jog, inkyrėjo -> įkyrėjo.
* fleksiją, pvz.: vardažodžių dgs. V. formas (patįs -> patys, moterįs -> moterys, joki -> jokie), veiksmažodžių liepiamosios nuosakos 3 asm. formas (bėgkime -> bėkime);/
* žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: tur būt -> turbūt, ištolo -> iš tolo, nelaiku -> ne laiku, artai -> ar tai;/
*didžiųjų raidžių rašymą, pvz: Lenkai -> lenkai;/
* dusliųjų priebalsių rašymą, pvz: augštyn –> aukštyn, angsti -> anksti, neišleizdamas -> neišleisdamas;/
*sintaksę, pvz.:/
imti nuo jo pavyzdį -> imti iš jo pavyzdį/ ją nedrįso nukirsti -> jos nedrįso nukirsti/
Vincas Pietaris
Kova ties Žalgiriais
Keturių aktų istorinė drama
I AKTAS
Kriokavoje; Karaliaus rūmuose
JOGAILĖ
vienas
Sako: kvailiems laimė lemia.
Koks jau velnių lėmimas? Ot, dėdė mano Kęstutis ar
ne kvailas buvo? Jis užsitikėjo manim. Na, ar tai jau
kvailesnio reikia? O biesku jam laimė lėmė. Aš jam,
kaip kvailai vištai, liepiau galvą nusukti ir gana. Ot
būta jau lėmimo.
Tiesa, yra tokie protingi, kaip aš. Na tokiems
kaip kada laimė ir stebėtinai lemia, bereikia nei didelio darbo, nei triūsotriūsas --- kruopštus darbas., nei rūpesties, ot taip sau žmogus
bambą išpūtęs gyveni, pilvą glostai, o tau laimė ar
lemia, tai lemia.
Ar ne laimės darbas buvo dėl mano tėvo, jog jis
buvo vyresniu broliu Kęstučio? Ar jis dėl to jokios
rūpesties nei triūso nepridėjo. O paskui, ar ne laimė
man lėmė, jog aš vyriausiu sūnum atsiradau pas savo
tėvą? Na tegul, aš visados buvau smilussmilus (lenk.) --- drąsus. ir visados
pirmas visur lindau, žinomas vaikas, kur pavojaus
nebuvo, bet jeigu man kaip kada ir rodosi, jog aš
tyčia pats per smilumą pirmas gimiau, tai jau vis tiktai
aš niekuominiekuomi --- sen. forma: niekuo. nekaltas tame, jog mano tėvas buvo taipogi pirmu sūnum... O šitų visų mažmožių tiktai ir
reikėjo, kad aš tapčiau kunigaikščiu, o ne kokiu
nors malkadžiobiu arba piemeniu.
Išmintingam žmogui tankiai tiktai užsimanyti
ko nors reikia, o bematai ir viskas atlikta. Paimkime nors mano --- ženybasženybos --- vedybos.. Aš tiktai ėmiau mislytimislyti (sl.) --- galvoti.
apie ženybas... Na, metus tris; ne daugiau per penkis mislijau. Žiūriu, ugi neva netyčiomis kiša man
lenkai nupieštą paveikslą savo karalienės Jadvygos.
Aha! Misliju sau. O kaip tiktai jie pasakė, jog su jąja
aš galia paimti ir visą Lenkų karalystę, taip aš ir supratau... Na, tenai truputį reikėjo krikštytis ir kitus krikštyti. Poterių tenai kokių mokintis... Sako, dėl išganymo dūšiosdūšia (sl.) --- siela....
šitai Jogailė kalba, dairydamasis neramiai į visas šalis
Ne, čion nieko nėra! pamislijęs Ir viskas taip gražiai klojosi. Laimė lėmė. Stačiai laimė lėmė! pamislijęs Apie Jadvygą prasimanė... Bet tai stačiai
prasimanė! čiupinėdamas kaktą Ragai! Hm! Melas!
Dievaži melas!
Ir karūna lenkų ir garbė! pamislijęs Na, dėl šito
visko reikėjo ir išminties... Vytautas! O tiktai tas
vienas Vytautas tiktai jis vienas galėtų mano laimę
sugadinti. Jis patį velnią, man rodosi, galėtų sugadinti. Lenkai kytrikytras (lenk.) --- gudrus.. Aš da kytresnis... Bandėme mes
jį ir šeip ir taip apgauti ir nieko nepadarėme. Kibakiba (lenk.) --- tikriausiai.
kada jis pats ko užsimanė. Turbūt jis kokį nors velnią turi dėl patarnavimo. Kitaip kaip jis galėtų
suprasti ir atminti visas mūsų klastas? Jo tėvas ant
pažiūros buvo kur kas už jį išmintingesnis, o aš jį lengvai apgavau. O Vytautą negaliu. Čion ne be velnio. Ir ne dyvaidyvai (brus.) --- keisti dalykai, stebuklai.; jo motina ir tėvas buvo stabmeldžiai.
Jis pats, tiesa, krikštytas, bet tai taip sau tiktai, dėl
viso ko. O mane du sykius krikštijo. Na tai tokio kaip
aš kiekvienas velnias gali išsižadėti. Pamislykite,
vieną kartą krikštyto, o jau velnias prisidingi. Tai
du sykius krikštyto --- ir šeip, ir taip krikštyto, turi suvis
bijotis. pamislijęs Bet argi jau taip tas velnias ir
bijosi manęs? Jeigu tai tiesa, tai būtų suvis niekai.
Jeigu jisai gelbsti Vytautą, tai ir man susigadytųsusigadytų --- praverstų. tarpais jo pagalba, kada Dievas nesiskubina. ištaręs tai
dairosi aplinkui su išgąsčiaišgąstis --- baimė. Ne, nieko nėra!
iš tolo girdėti žingsniai O kad jį ir Perkūnas trenktų! Galėjo girdėti su paskubta ima giedoti AniuolasAniuolas (lenk.) --- Angelas.
Dievo apreiškė Panai Marijai ir prasidėjo iš Dvasios
Šventos!... pasirodo vyras
Ar tai tu čionai, Zbignieve? su meiliu veidu Jogailė patinka vyrą ir kiša jam ranką. Kas gero?
ZBIGNIEVAS
pakštelėjęs neva į karvošiųkarvošius --- rankovių atraita. Jogailės,
o iš teisybės į nagą savo nykščio
Nieko gero, šviesiausias karaliau! Kryžiuočiai
ne tik žemių negrąžina, bet reikalauja dar nuo mūsų žemės. Ot, aš jumis paskaitysiu, ką jie rašo.
JOGAILĖ
Ar žinai ką? Tu mėgsti tokius dalykus
skaityti, tai tu pasiskaityk paskui sau da sykį, be
manęs...
ZBIGNIEVAS
Bet ką jiems atsakyti?
JOGAILĖ
Ką atsakyti?
ZBIGNIEVAS
Taigi, jūsų šviesybe.
JOGAILĖ
stovi užsimislijęs; paskui ima vėl niūniuoti
iš tykoiš tyko --- tyliai.
Aniuolas Dievo apreiškė Panai Marijai...
ZBIGNIEVAS
į šalį
Dievobaimingas karalius, tiktai ne laiku.
JOGAILĖ
truputį garsiau
Sveika Marija mylistosmylista (brus.) --- malonė.
pilna...
ZBIGNIEVAS
pertraukdamas
Ką gi daryti? Ką
atsakyti?
JOGAILĖ
i šalį
Įkyrėjo man į gyvąją ir šits, kaip
anoms gadynėmisgadynė --- metas, laikas. Vytautas.
ZBIGNIEVAS
nugirdęs tiktai paskutinį žodį, kalba į
save
Vytautas? Ot galva! Tegul Vytautas su jais žinosi! Taip, taip! Ak ir nuo jo Kryžiuočiai reikalauja žemių, reikalauja Žemaitijos. Taip! Tegul Vytautas pradeda, o mes palūkėkime, pažiūrėsime. Ans mėgsta muštis.
Jis n‘ištvers! Jis susiniaus su Kryžiuočiais. O kaip
jis juosius sumuš, mes ir pasinaudosime. garsiai Jūsų šviesybe, mes lūktelsime su atsakymu ir pažiūrėsime,
kaip šitoje dėtoje apseis Vytautas. Taip jūs norėjote.
JOGAILĖ
nustojęs niūniuoti
Taip, ugi taip! Tegul
apseina Vytautas!
kiša ranką Zbignievui, kaip ir
atsisveikindamas, o tas nuduodanuoduoti --- apsimesti ką nors darant. vėl, jog bučiuoja jam
karvošięJogailė išeina
ZBIGNIEVAS
Ot, kalba ne vienas: kvailas Jogailė!
Ne suvis kvailas! Ot, kas sumislyta. Ir kytriausiam
nesumislyti geriaus. Tegul sau šykščius Vytautas mušasi su Kryžiuočiais, tegul žudo savo svietą, o mumis
Dievas ant to protą davė, kad pasinaudotume be skriaudos dėl savęs... pasirodo Jadvyga, Zbignievas eidamas
su paskubiu prie jos Šviesiausioji karaliene! Laba
diena jumis! Laba diena, Aniuole, tu mūši! Saule!
JADVYGA
apsidairius ir pamačius, jog daugiaus
nieko nėra
Kad ir tu pastiptum su savo laba diena.
Prapuldei ant viso amžiaus, o dabar laba diena! Lįski
tu prie šuns, o ne prie manęs!
ZBIGNIEVAS
Suvis be reikalo teikėtės jūs ant manęs
pūryti. Da taip sakant, aš ne tiktai ką kitą, bet ir
padėkavonępadėkavonė --- padėka. ne tiktai nuo kitų, bet ir nuo jūsų šviesybės užsidirbau...
JADVYGA
Pražudęs mane ir pražudęs suvis be reikalo?!
ZBIGNIEVAS
Kaip be reikalo?
JADVYGA
Taip be reikalo, kaip pats sakei andai Jogailei, jog dėl lenkų susidėjimas į krūvą su Lietuva
buvo nereikalingas.
ZBIGNIEVAS
Ka! ka! ka! kvatoja Tai aš jam
taip sakiau. Tiesa! Bet susimildama, karaliene, argi
aš jam galėjau teisybę sakyti? Jumis, tai kas kita.
JADVYGA
Kokią gi tu man teisybę pagaminai?
ZBIGNIEVAS
Šita teisybė ir negaminta pati pasidarė. Gana bus, jeigu aš jumis priminsiu, jog lenkai ir dabar da ne per virš gerai stovi ginami ir Lietuvos. Gudai tyko nustverti kraštelį žemių. Čekai,
vokiečiai iš kito krašto tiktai progos laukia. Tai da
vis nieko! Bet atsižiūrėkite ant Kryžiuočių. Kiek jie
mūsų žemių prarijo ir vis da nesotus. Da vis rija ir
ant naujų žiojasi. O jus atsiminkite, kaip mumis ėjosi
prieš sugobtuvessugobtuvės --- sutuoktuvės. su Jogaile. Kas užpuolimas Lietuvos,
kiek nelaimes darė mūsų šalyje; kiek lobių lietuviai
kas sykis iš lenkų gabenosi, kiek vergusių!...
JADVYGA
Kodėl nesigynėte! Ak jumis, kaip tu pasakoji, taip buvo lengva nuo visų gintis.
ZBIGNIEVAS
Atsiginsi tu nuo Lietuvos! Jie kaip
padūkę; tik plėšia, tik grėbia, tik smaugia, tik mūša! Nežiūri jie, ar tavo galva, ar akis... Jiems vis tiek! Lįski tiktai, o jie tave iš šuns vietos užmuš. Nežiūri, ar
tu chamas, ar bajoras... tiktai sauja, tiktai kerta!
Jeigu nebūtume mes su jais susidėję, su tais lietuviais,
tai po dešimčiai metų ar po dviejų jie būtų užėmę visus lenkus ir vietoje būti karaliene, būtų tekę būti
vergute ar Dievas žino kuomi... Ot, už ką man ir dėka
priguli.
JADVYGA
Ne vergute ir ne Dievas žino, kuomi būčiau buvus, tiktai pačia mano pirmo ir mylimo jaunikio. O už vargą ne dėkui!
ZBIGNIEVAS
Na tegul ir taip. Bet kaip gi būtą
buvę su mumis, su lenkais?
JADVYGA
Su lenkais tai būtų buvę, ko jie verti.
ZBIGNIEVAS
Ir jums negailėtų?
JADVYGA
Ko jau gailėtis šalies, kuri ieško užvėjos
po moteriškės žiurstužiurstas --- prijuostė..
iš tolo pasirodo pulkas magnatą su arkivyskupu.
Zbignievas bėga prie jų, sveikina visus, bučiuoja rankas; karalienė tame tarpe sėda ant sosto; ją sveikina visi
ARKIVYSKUPAS
Koksai svarbus dalykas pareikalavo čionai mūsų pribuvimo?
ZBIGNIEVAS
Nuo kryžiuočių atsiųstas raštas, kuriame ne tiktai nežada jie grąžinti užimtą žemę, kaip tai
mes reikalavome, bet da reikalauja naują.
ARKIVYSKUPAS
O kur karalius? Tai jo ypatingas
rūpestis. Ką jis ant šito sakytų?
ZBIGNIEVAS
Jis man sakė savo mislį. O dabar
giedodamas Aniuolą Dievo, nuėjo melstis į savo rūmus.
ARKIVYSKUPAS
Ir tai gerai! Įgijome dievobaimingą karalių ir gerą da ir tuomi, jog jis mažai kišasi į darbus, duodamas mums valią apsūdyti kiekvieną
svarbesnį dalyką viešą. Kokį garsą, kokį gerą Dievas
Visagalis suteikė jums, šviesi karaliene, patį. Taip
misliju, jog visas svietas užvydiužvydėti --- pavydėti. jums.
JADVYGA
Aha! į šalį Pasikarki tu su savo karalium.
PIRMAS MAGNATAS
Kalbos jokios nėra ir būti negali apie tai, jog karalius mūsų geras ir garsus. Klausimas čion eina ne apie tai, tiktai apie tai, ką daryti
su kryžiočiais?
PIRMA MOTERIŠKE
O ką da čionai daug šnekėti.
Apgarsinti ant jųjų karękarė --- karas. ir atlikta.
ARKIVYSKUPAS
Kaip tai atlikta? Vieno apgarsinimo jie neišsigąs.
PIRMA MOTERIŠKE
Na, aš ir sakau apgarsinti.
Žinomas dalykas, apgarsinus surinkti kariūmenę ir
ėjus sumušti kryžiuočius.
PIRMAS MAGNATAS
Ir jus leisite į kovą ir save patį
ir vaikus?
PIRMA MOTERIŠKE
Kaip tai patį ir vaikus? Yra
ir be jųjų kam muštis su kryžiuočiais. Ant to Dievo
leisti visokie bajorpalaikiai.
PIRMAS MAGNATAS
Taip; bet matai, tamsta, tie
bajorpalaikiai savo kalba: jeigu eiti, tai visiems, nes
visi lygūs. Ir jie nenori.
PIRMA MOTERIŠKE
Tai pasamdyti samdininkus.
PIRMAS MAGNATAS
Na taip. Tiktai ant šito reiks
suduoti pinigus. Jūs gal nuo savęs įnešite į kasą vieną antrą tūkstantį dukatų?
PIRMA MOTERIŠKE
pašokus nuo krėslo
Aš? Ant
to yra karališka valstijos kasa.
ARKIVYSKUPAS
Ji tuščia!
PIRMA MOTERIŠKE
Aš tame nekalta. Ir ne mano
dalykas dėti pinigus ant karės.
ARKIVYSKUPAS
Kaip tamsta kalbi, taip kalba ir
kalbės kiekvienas. Dėl to, pagal mano nuomonę, ir kad
nelieti krikščioniško kraujo, geriausiai būtų atidavus
šitą visą mūsų ginčą su kryžiuočiais ant valios švento
Tėvo.
ANTRAS MAGNATAS
Koks čion ginčas? Čion jokio
ginčo nėra! Čion gali būti tiktai skundas į šventą Tėvą ant kryžiuočių.
ARKIVYSKUPAS
Na, gerai. Parašykite tada skundą
ir nusiųskite. Bet ką sakys karalienė?
JADVYGA
Kaip sau norite, taip ir darykite.
ARKIVYSKUPAS
Aniuolas! Saule mūši! Zbignievas
ir Jadvyga žiūri labai šnairiai ant arkivyskupo O
kaip gi norėtų mūsų dievobaimingasis karalius?
ZBIGNIEVAS
Karalius, kaipo didžiai išmintingas
ir globiantis savo tautą, mislija, jog geriau būtų atidėti ir laukti. Ir jeigu jau neapseis be karės, tai laukti geriaus, kad ją vestų Vytautas su lietuviais, kurie ir
užgauti labiau ir kuriems per tai ir pritinka labiau vesti karę su kryžiuočiais, nei mums.
ARKIVYSKUPAS
Labai išmintinga ir didelė mislis,
ypač sukergus ją su mūsų nusprendimu.
iš visų pusių šaukia balsai: ,,Tiesa! Tiesa!"
KARALIENĖ JADVYGA
Darbas pabaigtas.
išeina ji,
o paskui ją ir kitos moterys
PIRMAS MAGNATAS
Na ir tu gi melagius, Zbignieve.
ZBIGNIEVAS
Dėl ko gi?
PIRMAS MAGNATAS
Argi galimas dalykas, kad
pats Jogailė taip būtų sumislijęs, kaip tu šnekėjai?
ZBIGNIEVAS
Na, kad iš tikrųjų!
PIRMAS MAGNATAS
Nei jau tiesa, nei ką! Meluoji kaip rudis: kur jam taip sudėstinėti.
ZBIGNIEVAS
Vienok jis mane užvedė ant mislies.
PIRMAS MAGNATAS
O kaip gi jis užved??
ZBIGNIEVAS
Ugi pasakė: Vytautas.
PIRMAS MAGNATAS
Na šitaip tai gali būti.
ARKIVYSKUPAS
Be reikalo jus laikote Jogailę už žmogų silpno proto. Jisai kaipo tikras krikščionis yra tiktai labai dievobaimingas ir mestusmestus --- saikingas, santūrus.. Skatinamas mestumu jisai nesigiria ir nemandrauja. Bet kiekvienas žodis
jo, kiekvienas darbas tai paveikslas išminties dėl visų.
girdėt balsas giedančio Jogailės Visiems jums reiktų imti iš jo pavyzdį, kaip reikia gyventi katalikui.
balsas giedančio artinasi
ANTRAS MAGNATAS
į šalį
Hm! Jeigu visi imtų tau
nuo pats ryto iki vakaro po ausim giedoti ,,Aniuolą
Dievo", tai tuo išsižadėtum visų šventenybių ir džiaugtumeisi išgirdęs mozūrišką giesmelę apie Kaśką.
pasirodo Jogailė; prie jo glemžiasi visi
JOGAILĖ
Pabaigėte, turbūt? Na ir dėkui Dievui
Tėvui, Sūnui Jo ir Dvasiai Šventai. Trijose Ypatose
Vienam Dievui.
sveikinasi
ARKIVYSKUPAS
Kaip sveikata Jūsų, šviesiausias
valdytojau!
JOGAILĖ
Nieko sau būtų, tiktai miegu nelabai gerai: blusos kanda ir šunys loja. O aš tų šunų lojimo
taip nekenčiu! Liepiu nuvyti. O nuvyti šunys, toliau
ima staugti, kas da pikčiau dėl manęs. Jau jeigu šunys staugia, tai nelauki gero! Nuo mažo tokiose dėtose mane visados ima imti šiurpuliai ir nerimastis.
Kad taip....
tykiau kalba, kreipdamasis į arkivyskupą
ARKIVYSKUPAS
Ko, Šviesiausias?
JOGAILĖ
nedrąsiai
Ar nėra tokio šventojo, arba
nors abrozdėlioabrozėlis --- paveikslėlis dažniausiai su Šventųjų atvaizdu. kokio nuo šunų?
esantieji čiauposi,
kad neprunkšteltų
ARKIVYSKUPAS
Ne, Šviesiausias! Tokių nėra. Bet
melskitės, o malda suramins ir duos pakantrumą jums.
JOGAILĖ
Aš ir taip pakantrus. Geriau, kad Dievas
duotų pakantrumą šunims, kad jie nelotų ir nestaugtų.
Jogailė tolinasi ir išnyksta rūmuose
PIRMAS MAGNATAS
Na, mūsų išmintingasis kone numarino mane. Kone plyšau besičiaupydamas. Ir užsimanyta gi jo šventųjų nuo šunų! Gerai da, jog ne nuo
blusų. O kad jį!
ARKIVYSKUPAS
grasnai
Cit, nepliaunyki! Jo
lūpomis kalbėjo gilus tikėjimas! Tai kūdikiškas, nekaltas tikėjimas, kuris kalnus varto! Cit!
arkivyskupas pakėlęs pirštą aukštyn grasina visiems lenkų magnatams
II AKTAS
Kriokavoje; Karaliaus rūmuose
ARKIVYSKUPAS
Na, tamsta, kaip darbas eina su
kryžiuočiais? Ar jau Vytautas apgarsino ant jųjų žygį?
ZBIGNIEVAS
atsidusęs
Kur tau! Jis nei nemislija apie tai.
ARKIVYSKUPAS
Ar gali būti? Tai suvis niekai!
Reiktų kad jis žygį apšauktų!
ZBIGNIEVAS
Ir aš taip sakau.
ARKIVYSKUPAS
Jeigu taip, tai kodėl jis taip ilgai
neapšaukia?
ZBIGNIEVAS
Ugi velnias jį žino!
ARKIVYSKUPAS
Turbūt sveikas nieko nedarai, kad
jis pasiskubintų, ar nemoki. Reikia tą girinį žmogų
įerzinti.
ZBIGNIEVAS
Tai dabar! Ar aš jau jį neerzinau
ir nepykdžiau ant kryžiuočių, o kas iš to?
ARKIVYSKUPAS
Sakai --- erzinai...
ZBIGNIEVAS
Visaip bandžiau. Ir gerumu bandžiau. Ir erzinau. Aš jam sakau, jog iš jo šiepia,
juokiasi kryžiuočiai. O jisai man atsako, jog iš lenkę
ir Jogailės jie dar labiau juokiasi. Aš jam sakau, jog
kryžiuočiai jį meška, stabmeldžiu vadina. O jis man
atkerta, jog kryžiuočiai lenkus beždžionkomis vadina,
o dėl Jogailės per kvailį kito vardo ir neturi. Bandžiau
jam sakyti, jog Lietuva turi apgarsinti karę kryžiuočiams, kad tie nesikabintų nei į Žemaičius, nei į SudavijąSudavija --- Suduva., bet ir tai ant niekų nuėjo.
ARKIVYSKUPAS
Ką gi jis tau ant šito atsakė.
ZBIGNIEVAS
O ką? Girdi, jie da labiau kabinasi į
lenkus, nei į Lietuvą. Jie, girdi, paėmė Drezdenką,
paėmė kitas pilis su apygardomis ir da reikalauja. O
ką apie Žemaitiją, tai girdi, ji jau kelis kartus prižadėta Kriyžiočiams ir per Mindaugą ir per Jogailę ir da
vis, girdi, ji į Lietuvą priguli, o ne į kryžiuočius.
ARKIVYSKUPAS
Jeigu taip, tai reikia pabandyt kryžiuočius užsiundyti ant Vytauto.
ZBIGNIEVAS
Bandžiau!
ARKIVYSKUPAS
Na ir kuomi pasibaigė?
ZBIGNIEVAS
Kryžiuočiai porą mūsų gardų užėmė ir
sklypą žemės ties Drezdenku.
ARKIVYSKUPAS
O Lietuvoje ar daug užėmė?
ZBIGNIEVAS
Jie tenai nė nebandė lįsti. Mumis,
girdi, nepanagu. Vytautas, girdi, ant mūsų šalies gali
užleisti savo totorius.
Jogaila įeina
JOGAILĖ
Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus!
ARKIVYSKUPAS SU ZBIGNIEVU
Ant amžių amžinųjų.
Amen.
JOGAILĖ
į Arkivyskupą
O tai gerai, jog aš sutikau čionai jūsų ekscelenciją. Jus gal man išrišite
vieną svarbų klausimą, kurį be jūsų pagelbos veltui aš
bandžiau per kitus išrišti.
ARKIVYSKUPAS
Su didžiausia aitra aš tai atliksiu,
paklodamas visas mano pajėgas ant to. Tiktai koks
--- tas klausimas.
JOGAILĖ
Ot koks. Radau aš šmotelįšmotelis --- gabalėlis. vaško ant
stebuklingo abrozo. Pasakykite dabar man, ar šitas
vaškas stebuklingas ir šventas, ar ne?
ARKIVYSKUPAS
pamislijęs
Dievas yra visagalis.
Ir jeigu tokia valia Dievo, tai jis ir mažiausią krislelį,
mažiausią dulkelę, ką sakau...
pasirodęs iš tolo bajoras
su gromatomisgromata (rus.) --- raštas, laiškas, dokumentas. pertraukia bylą arkivyskupo
GANDANEŠIS BAJORASS
Žinios iš Didžiosios Lenkijos ir nuo
Vytauto
traukiasi šalin
JOGAILĖ
į Zbignievą
Paskaityki sveiks ir man
papasakosi ką tenai rašo.
arcivyskupui
Ot aš ir noriu žinoti, ar šitas vaško šmotelis gali
gelbėti nuo nelaimės ar ne, ir jeigu gali, tai nuo kokios?
siekdamasi ištraukti iš ančioantis --- marškinių perskėlimas per krūtinę. maišelį Aš dėl viso ko
tą šmotelį įsidėjau į maišelį su kitomis šventenybėmis.
Kalba ir traukia maišelį su atsidėjimu nicija ir ištraukęs
pradeda kloti įtalpą maišelio priešai arkivyskupą Aš
jumis tuojaus rasiu ir tą vaško šmotelį. O čion matote, tai nagai švento Martyno...
ARKIVYSKUPAS
nuošaliai
Greičiau meškos.
JOGAILĖ
O čion tai vienas ūsas Judošiaus, labai
gelbstintis nuo apgavimų. Man pasakojo, būtin šitą
ūsą jam išpešus viena labai šventabliva moteriškė.
ZBIGNIEVAS
Perprašauperprašyti (lenk.) --- atsiprašyti. jus, šviesiausias karaliau,
jog pertraukiu jūsų pašnekį. Didžiosios Lenkijos vaivada
danešadanešti (lenk.) --- pranešti., jog kryžiuočiai užėmė dar sklypą mūsų žemės.
JOGAILĖ
Argi jiems nesakyta, kad jie daugiau tokios kvailystes nedarytų?
ZBIGNIEVAS
Kur nesakyta? Sakyta! Tiktai jie neklauso.
JOGAILĖ
su piktumu
Neklauso! Tai paliepkite Vytautui su Lietuva ant jų užpulti. Parašykite!
ZBIGNIEVAS
Aš jau seniai tai padariau, seniai parašiau Vytautui, kad jis užpultų. Šiandien jau gavau
ir atsakymą.
JOGAILĖ
Na ir ką gi rašo Vytautas?
ZBIGNIEVAS
Aš, girdi, ne apgynėjas lenkų.
JOGAILĖ
Kas gi gins lenkus?
ZBIGNIEVAS
Taigi jis. ir prideda gromatoje. Tegul, girdi, visi šunys gina lenkus, jeigu jie patys savęs
nenori ginti.
JOGAILĖ
Ką šunys gins. Jis tiktai šiepdamas tyčiomis rašo. pamislijęs Jeigu jisai nenori vienas ginti,
kažin, ar jis neapsiimtų sykiu su lenkų kariūmene
ginti lenkus? Reiktų pašnekėti su juoju.
ZBIGNIEVAS
kužda arkivyskupui į ausį
Girdi!
Mislis! Reikia tiktai ją sunaudoti. Jogailei Jūsų karališka šviesybe! Kaip visados, taip ir dabar aš lenkiu
galvą prieš jūsų išmintį. Kad ir šimtą mes čionai surinktume galvočių, vis jau geresnės mislies neišgirstume.
Aš tiktai pridėti noriu, jog Vytauto gromatas atnešė
jo pasiuntinys.
JOGAILĖ
Kodėl tu man šito iš sykio nesakei? Liepki pašaukti pasiuntinį. O patys galite eiti pasilsėt,
po tiek rūpesčių apie valdystos dalykus.
visi išeina;
lieka tiktai Jogailė ir Vytauto pasiuntinys
PASIUNTINYS
Kunigaikštis Lietuvos, Bernaičių ir
Rūsios, Vytautas siunčia labas dienas jumis, šviesiausias karaliau, ir visai šeimynai.
JOGAILĖ
O kuo tu vardu?
PASIUNTINYS
Marma.
JOGAILĖ
Laike medžioklės Panemunyje man teko
būti Marinuose. Ar ne iš tų Marmų esi sveiks?
PASIUNTINYS
Iš tų, jūsų šviesybe!
JOGAILĖ
Sugrįžęs, Marma, atiduoki labas dienas
Vytautui ir visai jo šeimynai, ir pasakyki, jog aš jo
neužmirštu ir tegul jis manęs neužmiršta. pamislijęs
Neužmirštu aš viso mūsų kampo. Atsimeni gal ties
jūsų vieta ant Nemuno kranto kresną lapotą iškerojusią liepą, šventą dėl visos apygardos? Ar nenukirto
naikindami stabmeldystės paminklus?
PASIUNTINYS
mikčiodamas
Tai aš gerai neatsimenu. Aš...
JOGAILĖ
Sakyki man drąsiai! Čionai nėra nė
vieno lenko, o aš ir krikštytas, likau vis tokiu jau, kokiu buvau.
PASIUNTINYS
Jeigu jūsų šviesybė klausiate apie tą
liepą, kuri ant kranto Nemuno, tai ta dar užsiliko. Jos
nedrįso niekas nukirsti. Švento!
JOGAILĖ
Ir dėkui Dievui! Puiki tenai vieta.
Nemuno krantas parėdytasparėdytas --- papuoštas. medžiais. Nuo laukų
kvepia žolynų žiedais, lekia gausmas... Kaip aš išsiilgau savo gimto kampo. Man jau į gyvą kaulą įgriso ir
lenkai ir viskas čionai... Traukte mane trankia
tenai, į tėviškę, bet tenai ir manęs ne labai myli...
MARMA
į šalį
Kas mylės žudytoją Kęstučio.
JOGAILĖ
Dabar tenai visi tik vieną Vytautą žino ir myli!
MARMA
Tiesa! Visi myli Vytautą. Bet Lietuva
plati. Randasi visiems lietuviams vieta joje. Ir Algirdo veislę lietuviai mini su paguoda.
JOGAILĖ
į save
Ar nepabandyti papirkti šitą Marmą, kad jis nudaigotų Vytautą? Būtų tai suvis pusėtinas darbas. Marmai Nėra jau dabar Lietuvoje tokių
atsidavusių žmonių, kaip buvo Kučiukas, Zebenštis...
MARMA
Na, tiesa! Nėra dabar jau tokio brudobrudas (lenk.) --- bjaurybė..
Ir anuosius žmones nugalabino, kaip piktas šunis, tuosius užmušėjus brangaus Kęstučio.
JOGAILĖ
į save
Nėra ką nė šnekėti. Marmai
Taip, taip! Dėl to ir aš misliju, jog jeigu aš sugrįžčiau namon į Lietuvą, tai nesirastų dabar nei vieno lietuvio, nei žemaičio, kuris drįstų pakelti ant manęs
ranką. O dėlei Kryžiuočių man reiktų pasimatyti su
Vytautu, malonu būtų pasimatyti Lietuvoje... Bet tie
darbai...
MARMA
Ir Vytautas rūpinasi apie juosius. Ir jis
norėjo pasimatyti su jūsų šviesybe, ypač da dėl to, jog
nustojo suvis vilties, jog popiežius, arba vokiečių
imperatorius sutramdys Kryžiuočius.
JOGAILĖ
Ar tai Vytautas bandė tramdyti kryžiuočius ir per vokiečių imperatorių?
MARMA
Ugi kaip! Ans buvo ir apsiėmęs. Tik
kur tau Kryžiuočiai klausysis ko nors! Jie ir iš imperatoriaus ėmė šiepti.
JOGAILĖ
Jau jeigu jie drįsta šiepti iš Vytauto, tai
ko jiemis nešiepti iš ko nors kito?
MARMA
Negirdėta, byby (lenk.) --- kad. jie šieptų iš Vytauto. Ant
viso ko numanau, jog jie Vytauto drūčiai prisidingi.
O ką iš lenkų, iš Lenkijos, tai jie drūčiai šiepia.
JOGAILĖ
su paskubiu
Na tiek to iš ko jie šiepia,
iš ko ne. Vis tiktai jie laiko visą Sudavijos kraštą iki
Šešupės per savo žemę ir lanko neretai.
MARMA
Na taip. Jie laiko ją už savo kaip mes
laikom visą Prūsų žemę iki Jūrių-marių už savo.
JOGAILĖ
Ir lankote taipogi kiek galite?
MARMA
Na, kad taip!
JOGAILĖ
Ot, matai, kaip laisvai yra Vytautui. Kada jis nori, tada ir užpuola ant Kryžločių ir kitų šalių.
O aš sakau lenkams: pulkim ant kryžiuočių. O jie man:
--- kariūmenės nėr. Aš sakau: rinkime kariūmenę. O jie:
tegul Lietuva viena muša kryžiuočius. Iš tikrųjų, pašnekinki Vytautą, ar jis neapsiims vienas sumušti kryžiuočius, užstodamas už lenkus.
MARMA
Apie tai šviesiausias karaliau nėra ką ne
kalbėti. Vytautas Lenkus neužstos. Ot sutarmėjesutarmė --- susitarimas. su
lenkais jis neatsisakys mušti juosius. Bet vienas neis.
O jeigu mušis, tai tiktai už save, už Lietuvą.
GANDANEŠIS
įeidamas
Žinios nuo kryžiuočių šalies.
išeina
JOGAILĖ
Pašauki Zbignievą, tamsta, ir kitus.
Marma išnyksta ir po valandėlės grįžta su Zbignievu ir
kitais lenką magnatais
JOGAILĖ
į Zbignievą
Paskaitykie, ką čion rašo
kryžiuočiai.
ZBIGNIEVAS
Čion rašo ne kryžiuočiai, tiktai apie
juosius. Prekius mūsų jie nugrėbė ir pavergė. Užėmė
vėl žemės sklypą.
JOGAILĖ
Na jeigu taip, tai reikia apgarsinti ant jų
karę. Reikia tiktai susitarti su Vytautu. Ot, ponai,
pasiuntinys Vytauto. Jisai man išaiškino, jog Vytautas vienas be mūsų už mus neužstos, dėl to nėra ką nė
laukti daugiau.
VISI MAGNATAI
Taip, taip!
ZBIGNIEVAS
Tarpu pavergtų ir nugrėbtų prekių
randasi ir mano žmonės, ir arkivyskupo, ir kitų. Jeigu
mes dabar neužstosime, tai Kryžiuočiai pripras taip apseiti ant toliaus.
ARKIVYSKUPAS
Na, taip! Reikia apgarsinti karę.
III AKTAS
Ant kalvos netoli nuo miestelio/
pulkai kareivių eina plaukia viena ir/
kita puse. Iš tolo ant kalvų matyti/
kryžiuočių kariūmenė.
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau! Jūsų šviesybe,
esi vyriausiu vadu visos kariūmenės. Ką nuspręsi, tą
turi pildyti visi ir Vytautas.
JOGAILĖ
Na, taip!
ZBIGNIEVAS
Dėl to man rodosi, jog būtų naudinga
nusprendus jumis taip, kad Vytautas su kariūmene Lietuvos stotų pirmutiniu nuo šalies kryžiuočių kariūmenės.
JOGAILĖ
pertraukdamas
Kad mes Vytautu ir jo kariūmene kaip ir prisidengtume?
ZBIGNIEVAS
Na, taip! Kad puldami ant mūsų kariūmenės kryžiuočiai atsiremtų pirmiausiai į lietuvius.
Jie vieni ir kiti tiktai laukia progos, kad susiremtų.
Na, jie čionai ras tą progą ir kuo jie vieni kitiems geriau suduos, tuo bus dėl mūsų geriau. Nei vienų, nei
kitų nėra ką gailėtis.
JOGAILĖ
O jeigu lietuviai vieni pergali kryžiuočius?
Ar jiems tada vieniems teks ir garbė pergalėjimo?
ZBIGNIEVAS
Tai dabar! Ar tai mes kvaili? Kaip
tiktai pamatome, jog kryžiuočiai sumušti, taip ir mes
puolame vyti. O riksmo mes padarysime dvigubai daugiau, nei tie kvaili ir pusgyviai lietuviai gali padaryti. Mumis garbė teks... ir nauda!
JOGAILĖ
O jeigu lietuvius sumuša?
ZBIGNIEVAS
Ir tai gerai bus! Dabar Vytautas tavęs neklauso beveik suvis ir nesibijo.
JOGAILĖ
Na, taip! Nebijo suvis. Ir ką jis bijosis?
Užsimanęs jis gali mase sumušti su visa mano lenkiška
kariūmene ir su visais samdininkais.
ZBIGNIEVAS
Na, matai ir pats, šviesiausias karaliau! Taigi jeigu jį kryžiuočiai sumuša, tai to tiktai
mumis ir reikia. Tada Vytautas su jo Lietuva ir Žemaičiais turės mūsų klausyti.
JOGAILĖ
Gerai! Bet jeigu kryžiuočiai, sumušę Vytautą, užsimano sumušti ir mus?
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau! Man rodosi,
jog ir pats šitai kalbėdamas vargai, bo mislyji, jog
taip tai lengva Vytautą sumušti...
JOGAILĖ
Na, taip! Aš gerai žinau, jog Vytautas
nesiduos savęs sumušti. Bet matai mūšinės gadynėje
visaip atsitaiko. Na, o jeigu iš tikrųjų sumuša Vytautą su jojo lietuviais ir jeigu, sumušę, griūva visomis pajėgomis ant mūsų?
ZBIGNIEVAS
Na tai ką? Tegul sau griūva. Pas
mus da liktų samdininkai ir mūsų kariūmenė.
JOGAILĖ
Taip! Bet ir pats supranti gerai, jog be
Vytauto mes neatsilaikytume...
ZBIGNIEVAS
Na tai ką? Jeigu ir neatsilaikytume?
Didelis čion dalykas! Na, užims jie tada ir mūsų žemę
ir Lietuvą... Argi jie užėmę ir taip liks? Likę, ak jie
viena nakčia su visa savo kariūmene išnyktų. Tai aiškus dalykas! Svietas juosius bematai išplautų.
JOGAILĖ
Na kas iš to?
ZBIGNIEVAS
Ot kas: sumušę, jie turės daryti paliaubas. O kaip darysime paliaubas, tai mes atsipirksime
žemėmis žemaičių ir Lietuvos... Apsilps Vytautas, ne
mes.
JOGAILĖ
Ant tokių paliaubų netiktų Vytautas.
ZBIGNIEVAS
Sumuštas turėtų tikti.
JOGAILĖ
Tu jį nepažįsti gerai kryžiuočiai ir sumušto jo labiau bijo, nei manęs su visa mano nesumušta kariūmene. Bet pabandyti... kodėl? Visados ne
pro šalį. O gal ir pasiseks nors sykį apgauti man ir
Vytautą. Na, o gal laimė lems man ir jį į rankas mano
anksčiau susitverti. Hm!... Viskas gali būti... Tau
vienok labai dėkui. Dabar aiškiai matau, jog tu
tarnas ir savo tėviškei, ir man. Šauki gandanešius, o
aš duosiu atsakomus gandus.
Zbignievas triūbijatriūbyti (brus.) --- pusti trimitą.;
ant balso triūbos renkasi gandanešiai, kuriems Jogailė
duoda paliepimus
ant kalvos stovi lenkų tavorai.
Tarpu jų Jogailės šėtrašėtra (lenk.) --- palapinė.; iš tolo matyti kryžiuočių tavorai; nuo kryžiuočių
pusės lietuvių tavorai; tarpu lietuvių ir lenkų samdininkų tavorai;
kareiviai stovi eilėse
GANDANEŠIS
į Jogailę stovintį šalia žirgo
Nuo kryžiuočių joja du pasiuntiniai.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Gali būti, jog kryžiuočiai
pamatę mano galybę nusigando ir nori daryti paliaubas.
ZBIGNIEVAS
Ant jokių paliaubų netikite! Ant
jokių! Mumis reikia kovos. Mumis reikia, kad kryžiuočiai sumuštų lietuvius. Kito tokio panašaus atsitikimo negreitai sulauksime, kaip dabar.
sargai atveda
pasiuntinius
VIENAS PASIUNTINYS
Pasveikinimą nuo mūsų
Grossmeisterio karaliui lenkų Jogailei ir jo broliui Vytautui.
JOGAILĖ
pasipūtęs
Dėkui! Ir nuo mūsų pusės nuneškite jam pasveikinimą. Ką sveiki sakysite?
KITAS PASIUNTINYS
Mūsų Grossmeisteris liepė paklausti ko taip ilgai stovite ir nepradedate kovą? Jeigu čion ankšta, tai Grossmeisteris lieps savo kariūmenei pasitraukti toliau. Jeigu stoka ginklų, tai jis
štai per mus atsiuntė jumis du kardus.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Ką man atsakyti?
ZBIGNIEVAS
iš lėto
Sakykit, jog iš vietos nesitrauksi. Matai, kitaip darant lietuviai liks iš šalies
ir puldami kryžiuočiai ne ant ją pirmą užeis. Pridėk,
jog neliepi pradėt dėl to, jog da per anksti. O ką
kardą, tai ir pas mus iki valiai.
JOGAILĖ
į Zbignievą
O kardus ar imti?
ZBIGNIEVAS
O kodėl n’imti? Imki.
JOGAILĖ
stalgiai ir garsiai
Iš vietos aš nesitrauksiu. Neliepiu pradėti mūšinę, nes da per anksti. O
ką apie kardus, jei nors mes jų ir ikvaliaiikvaliai --- iki valios, labai daug. turime, bet
šituosius paimu maloniai.
pasiuntiniai grįžta atgal
1-MAS GANDANEŠIS
Vokiečią Kryziočią kariūmenė
traukiasi tolyn.
nyksta
ZBIGNIEVAS
į Jogailę
Tai ruimą mums daro.
po trumpai valandėliai
1-MAS GANDANEŠIS
kryžiuočią kariūmenė grįžta atgal.
nyksta
2-AS GANDANEŠIS
kryžiuočiai gula ant lietuvių.
nyksta
ZBIGNIEVAS
linksmai rankas trindamas
Na, viskas taip išėjo, kaip aš sumąstavojau! Vivat Polionija!
Lietuva šiandien pražus ir vergaus mums!
BALSAS BAJORU IR ŠLEKTU LENKU
Vivat Zbignievas! Vivat mūsų kytrasis!
ZBIGNIEVAS
Vienas aš viso šito nebūčiau įstengęs
padaryti be valios karaliaus ir be jųsų padėjimo.
BALSAI LENKŲ
Vivat karalius! Vivat siektų luomas!
3-ČIAS GANDANEŠIS
Lietuviai sujudo ir bėga!
ZBIGNIEVAS IR LENKAI
Vivat Polionija!
4-TAS GANDANEŠIS
kryžiuočiai gula ant samdiniukų ir mūsų karifimenės.
JOGAILĖ
su nusiminimu
Laikykitės da, ponai,
kad nebūty sarmatos ant viso svieto.
LENKŲ POETĄ
Ką nrams kryžiuočiai? Mums jie
niekas. Męs ir juosius kytrumu pergalėsime. Ant
greitosios aš sustačiau giesmę.
gieda jisai ir jį seka
kiti
Męs visi kytri politikai,/
Me! Me! Męs!/
Męs visi kytri politikai,/
Me! Me! Męs!
5-TAS GANDANEŠIS
pertraukdamas
Pulkas kryžiuočiy gula ant Šios pusės, kaip ir jieškodamas karaliaus.
JOGAILĖ
matydamas besišalinančius į visas puses
nuo jo lenkų magnatus.
Nesiskubinkite, ponai, su
tokia aitra į Šalis nuo manęs: duokite laiko ir man
nors prisirengti. Vieną mane čion radę, kryžiuočiai da
gali apkoliečyti.
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau, kad dabar da
galima, bėkime visi. Gero nėr ką Čion laukti. Jau
jeigu Vytautas nubėgo, tai mums nei bandyti spirtis
nereikia. Bėgkime!
JOGAILĖ
Tamista! mielai aš bėgčiau, tiktai kur
bėgti? Aplinkui visur kryžiuočių pulkai kaunasi su mūsiškiais. Bėgdamas da palįsi po kirčiu ir nusmogs tave
kaip kokį nieką... Ot geriaus aš išsiimsiu iš maišelio
visas šventenybes. Ar tiktai jos neprašalįs nuo mūsų
visokį paojų. imdamas iš ančio maišelį Ot štai!
atriša jį su paskubtu Dabar pats laikas šitoms šventenybėms parodyti savo galybę. Ot vinis, kuriaja
buvo prikaltas vienas iš žmogžudžių. Ot labai stiprus
seitas, tiesa, stabmeldiškas, bet vis tiek: žalčioskūrutė.
Štai Šventos Onos pantaplio skūrgalis...
ZBIGNIEVAS
Karaliau, bėkime! Visi jau nuo čion
nubėgc. Eina ant mūsų. Stačiai pulkas kryžiuočių.
JOGAILĖ
Palauki truputį, tiktai šventenybes susidėsiu.
ZBIGNIEVAS
Bėkime, jau jie čion! Meskime viską!
JOGAILĖ
Ir tavo būta šnekos, lyg nežinai, jog metus eitų, jis nustoja visos stiprybės.
vokiečiai gula
ZBIGNIEVAS
rėkia
Vyrai, ginkite karalių! Vyrai!
aplinkui riksmai ir kova
JOGAILĖ
pamatęs, jog ant jo kryžiuočius smelkiasi,
siekdamasi drauciniu perdurti.
Gelbėkite! Qelbėkite!
In pilvą man įdurs. Apsukui kįla riksmas da didesnis. Lenkų kareivis nutrenkia kryžiočio draucinį ir križiotį patį nuduria. Kįla šūksmas ,,Vytautas! Vytautas!” Pulkas kryžiuočių da smelkiasi truputį, bet sutremtas Jogailės pulkais nyksta.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Ko jie čion rėkia: Vytautas!
ZBIGNIEVAS
Ugi biaurybė Vytautas vėl visus mus
apgavo. Jis daprato dėlko męs jį pirma priešai Vokiečius pastatėme ir kaip tiktai kryžiuočiai ant jo užpuolė,
jis vietoje muštis su visa kariūmene pasileido bėgti,
kad kryžiuočiai ant mus galėtų užpulti. Na tie vietoje
vytis Vytautą užpuolė ant mūsų. O dabar Vytautas sugrįžo. Apsupo kryžiuočius ir muša juusius neišleizdamas nei
vieną, o mūsų kariūmenė ir nenoromis, o turi Vytautui
padėti mušti.
JOGAILĖ
Tai šuns kumpis tas Vytautas ir --- čion jis
nesidavė apgauti! Aš taip ir mislijau. Apgausi jį!
svietas aplinkui rėkia: Vytautas! Vytautas! Pasirodo
keli magnatai
GANDANEŠIS
Čekai visi perėjo ant Vytauto pusės
ir muša visi kryžiuočius.
išnyksta
JOGAILĖ
Na dabar pats laikas stipriausią saitą iš
maišo išimti..
tempia iš maišo meškos nagą
ZBIGNIEVAS
Karaliau sergekis! Ant mūsų vėl pulkas
kryžiuočių eina. Bėkime. Niekur! Mūsų kareiviai,
matote, ginklus metę bėga
pro šalį grumiasi kareiviai
pailsę, sumurę, išsigandę. Ryksmai kryžiuočių.
GANDANEŠIS
Pulkai Didž-Lenkų pasviro. kryžiuočiai su didele pajėga ant čion eina. Išnyksta.
ZBIGNIEVAS
Bėkime Karaliau! pro juosius, bėga
kareiviai Dieve, susimilki ant karaliaus ir užliki jį
gyvą.
tykiau Ir mane po draugiai.
JOGAILĖ
į save
Jis meldžiasi. Reiktų ir man.
bamba
Tėve mūsų, kuris esi danguose. Švęskis vardas
Tavo. pamislijęs Na, o jeigu tenai kur nor danguje yra Kęstutis ir jeigu jisai viską išpasakojo, tai
ką ir malda gelbės? Senoviniai dievai buvo geresni.
Tenai būdavo prasižengi prieš vieną, kitas gali tave užstoti, o čion dabar viens Dievs ir atlikta. Prasižengiai --- lik sveikas.
ryksmai kyla, mušynė vėl artinasi
ZBIGNIEVAS
Niekai! Gula vėl ant mūsų! Visi
bėga. Turbūt musiškius sumušė, bėkime ir mudu.
JOGAILĖ
apsidairęs aplinkui
Bėkime!
ZBIGNIEVAS
Kelią! Kelią, karaliui!
bėgantys
neklauso; kemšasi, lenda po žirgu; girdėt iš tolo
balsai triūbų; balsai šitie vis kyla
JOGAILĖ
pabandęs bėgti ir negalėdamas klauso balso
kovos
E, kaip staugia triūbos! Tai, mūsų lietuviškos triūbos! Tai Vytauto tenai kariuomenė.. Kaip
pikti vilkai staugia, kaip vilkai kaip meškinai jie tenai drasko kryžiuočius. Vis artyn! E! vis garsyn!...
Bėgti? Tėvas mane ne taip mokino.. rėkia ant bėgančių Atgal! Atgal į kovą! Ar jumis ne gėda?
ZBIGNIEVAS
negalėdamas prasimušti bėgti per kareivių minias
Melskimėsi! Melskimėsi! O Dievas gal
užliks karaliui gyvastį. Mūsų kariuomenė sumušta bėga.
triūbų balsai vis aršyn eina ir artinasi
JOGAILĖ
klausydamas
Tai triūbos neperlaužtos
Lietuvos staugia! Tai drasko Lietuviai kada taip
staugia triūbos. Į krūvą, vyrai! Ten Vytautas muša.
Į krūvą!
aplinkui kaip griausmas pradeda griauti
ryksmai: Vytautas! Vytautas!
GANDANEŠIS
Kryžiuočių kariuomenė pasviro. Sumušta bėga. Grossmeisteris žuvo.
JOGAILĖ
Kur mano maišas su šventenybėmis? Jis
buvo vis čionai antyje.
ZBIGNIEVAS
Ugi rankoje jūsų jisai, šviesiausias
karaliau.
JOGAILĖ
Iš tikrųjų! O aš mislijau, jog rankoje
mano kardas. Vietoje kardo maišo beesama su šventenybėmis. Turbūt dėl to Dievas ir pergalėjimą davė.
Šaukite kunigus! Kur arkivyskupas, kur kiti? Melstis! Kur gandanešiai? Tegul jie apgarsina visur, kad
liautųsi kovos. Priešą pergalėjome. Dabar reikia Dievui padėkavoti ir visam svietui parodyti mūsų didmantumą.
Kita šalis mušynės. Vytautas stovi
ant žirgo, aplinkui jį Lietuvos bajorai.
VYTAUTAS
Dabar tiktai lieka darbą pabaigti. Vokiečiai kryžiuočiai pasklydo bėgti į visas šalis. Mažai
kas jų laikosi ir su jais ūmai bus pabaigta.
BAJORAS
Diena laiminga. Nors prasidėjo klasta.
VYTAUTAS
O katra diena pas mus neprasideda
lenkų klasta? Mumis jau tai paprastas dalykas.
GANDANEŠIS
Nuo Jogailės gandą atsiuntė, kad liautis kovos ir Dievui padėkavoti už pergalėjimą.
VYTAUTAS
Na šitai, tai beveik ne pro šalį. Tegul
kariuomenė truputį kvėpteli. Jai da daug darbo lieka.
Su naujom pajėgom ji geriaus atliks darbą. liepia
jisai šerti žžirgus; pro Vytautą veda paimtus vergučius,
komtūras kryžiuočių, prastus brolius minikus, raitelius,
svečius Apsčiai! Apsčiai suimta!
1-AS BAJORAS
O kiek guli jų! Tai tegul ir Dievas
myli.
2-AS BAJORAS
Šiandien kryžiuočių kaip žiedų nuskynėme. Guli jų grossmeisteris, guli komtūrai, tyso ir
kariuomenė jųjų, tik menki likučiai išnešė gyvastį ir
bėga.
VYTAUTAS
patėmijęs, jog viskas gatava dėl maldos
Pasimelskime ir mes.
kunigai gieda ,,Te Deum”. Pabaigus maldą kareiviai sėda užkandžiauti, šeria žirgus vėl
VYTAUTAS
Laikas butų dabar jau ant žirgų sėsti ir
vytis kryžiuočių likučius. į bajorus Siųskite ką nors
pas Jogailę, kad parneštų nuo jo gandą dėl vijimo kryžiuočių. Tegul pasako jam, jog jau laikas.
1-AS BAJORAS
į vieną kareivį
Ei, Pečki! Joki
pas karalių.
PEČKIS
Ant tų pėdų!
2-AS BAJORAS
Ką tu Pečkį siunti. Pečkis melagius, jis ką nors, o tau vis sumeluos.
nuošaliai tame tarpe trečias bajoras sėda pats ant
žirgo ir nujoja
PEČKIS
Nei jau aš visados meluoju, nei ką. Prasimanote tiktai ant manęs, tamsta. Šiandien aš visą
dieną nei krisleli nepamelavau.
1-AS BAJORAS
Joki pas karalių ir pasakyki, jog
tu atjojai gando, kad vyti kryžiuočius ir pasakyki, jog
tave atsiuntė Vytautas. Girdi?
PEČKIS
Tai dabar negirdėsi! Ak tik aš ne kurčias
ties savo pulkais.
1-AS BAJORAS
Ką gi tu pasakysi mislijęs?
PEČKIS
Nesirūpinkite, bus pasakyta gerai! Aš
pasakysiu, jog Vytautas atsiuntė gandą vyti kryžiuokus ir kad sėstų dėl to visi pulkavedžiai ant žirgų.
2-AS BAJORAS Į PIRMĄ BAJORĄ
Na, ar ne ant mažo
išeina?
1-AS BAJORAS
O kad jį paibeliai! Negali nemeluoti.
PEČKIS
Koks čion melas? Ar tai Jogailei pritinka
davinėti gandas ir paliepimas, dėl mūsų Vytauto. Vytautas turi jam davinėti.
1-AS BAJORAS
Darykie dabar ką nori su tokiu sutvėrimu!
3-AS BAJORAS
sugrįžęs į Vytautą
Jogailė, karalius
Lenkų, neduoda gando dėl vijimo. Sako, jog da perangsti.
VYTAUTAS
Ką gi jis tenais daro dabar?
3-AS BAJORAS
Guli ant pilvo ir bumbia. Ir sako,
jog jis taip gulės da dvi nedėlias.
VYTAUTAS
Ne jeigu taip, tai mes vyrai ant namų.
Ligonių ir sužeistų ne mažai pas mus. Namon!
Balsai išgirdusių kalbą Vytauto. Ura! Ant namų!
Ura Vytautas! Ura!
1-AS BAJORAS
Nėr ko čionai mumis rūgti. Jeigu
neduoda Jogailė galo padaryti kryžiuočiams, tai ant
namų. Ura! Vytautas!
BAJORAI IR KAREIVIAI
Ura, Vytautas!