*leksiką, pvz.: Krimo -> Krymo, in -> į, rųšies -> rūšies
* fleksiją, pvz.: vardažodžių vns. G. formas (manę -> mane)
Jisai svečias, Giovanna, — kas svečią nudėtų, -> Jisai svečias, Giovanna — kas svečią nudėtų,
* didžiųjų raidžių rašymą, pvz.:
Bėdinas vanagėlis! jį audra pastvėrė - Bėdinas vanagėlis! Jį audra pastvėrė
Vanagas — Tarp likusiųjų Mickevičiaus literatiškų palaikų p. Libravičius surado soneto „Jastrząb” variantą (sk. Pamiętnik Tow. flit. im. A. Mickiewicza, t. V p. 306), kuris tapo pirmą kartą atspaudintas pilnoje Paryžiaus laidoje Mickevičiaus veikalų (1860–1861). Kadangi šitas sonetas Mošinskio Albume užvardintas „Jastrząb — na wysokošci Kikii“, tai yra priskaitomas prie Krymo Sonetų ir greta su jaisiais spaudinamas. Sonetą „Jastrząb” galima laikyti neužbaigtu, nes turi tiktai 13 eilučių; ale jogiai mintis jame pilnai užbaigta, tai priderėtų jį priskirti veikiaus prie rūšies sonetų, vadinamųjų „sonnets acephale* ou tronques”. (Welti Geschichte des Sonettes in der deutschen Dichtung. Leipzig, 1884 p. 134). Sonete „Jastrząb” Mickevičius palygina savo nelaimingą, kaipo ištremtinio, likimą su likimu vanago, kurį audra, pastvėrus, metė į tolimą šalį; ten jis prieglaudos ieško ant laivinio pratieso. Plg. A. Puškino „Узник” (1822). „Giovannal”, apie kurią poetas mini šiame sonete, yra ne kas kita, kaip ponia Sobanskienė (sk. Wilhelm Bruchnalski. Dzieła A. Mickiewicza, wydanie Towarz. Literack. Lwów, 1900, „Wstęp” p. 12). [przypis redakcyjny]