Mickevičius, Adomas Akermano tyrai http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/sonety-krymskie-stepy-akermanskie/ Gustaitis, Motiejus http://www.wolnelektury.pl/lektura/krymo-sonetai Bogdziewicz, Monika Choromańska, Paulina Kotwica, Wojciech Fundacja Nowoczesna Polska Romantyzm Liryka Wiersz Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013" (,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis. http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/mickevicius-krymo-sonetai-akermano-tyrai http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=28974 Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, tłum. Motiejus Gustaitis, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909. Domena publiczna - Motiejus Gustaitis zm. 1927. 1998 xml text text 2013-09-23 lit http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2564.jpg The Drop, Ishrona@Flickr, CC BY 2.0 http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2564 Sudabartinta: *leksiką, pvz.: Krimo -> Krymo, vuogomis -> uogomis, įpatinga -> ypatinga * fleksiją: vardažodžių dgs. V. formas (vėlyvesnį -> vėlyvesni, akįs -> akys) * žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: kaikur – kai kur *skyrybą, pvz.: (...) vadindavę anot Kuršaičio žvėrine -> vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine Adomas Mickevičius Krymo sonetai Akermano tyraityrai --- vok. Steppen, slav. stepy, cmenu. Herodotas V metašimtyje Kristui negimus ir kiti vėlyvesni graikų ir rymėnų rašytojai mini Pietų Rusijoje ūpę Ƭύρας (variantai Ƭύρης, Ƭύρις) ir ant jos kranto miestą to pat vardo. Ammiano raštuose apie 590 metus po Kristaus užgimimo šita upė pirmą kartą vadinta Danastris, dabar Dniestras. Anot Nesselmano toji pat upė buvusi lietuvių vadinama Tyrulė. (Mitteilungen d. Lit. lit. Gesell. I, 322), Aplinkiniai gyventojai anot Herodoto liudijimo vadinęsis Ƭυραϊται. Strabono (gimė apie 66 m. prieš Kristų, mirė apie 24 m. po Kristaus) ir Ptolemėjaus (gyveno vidur-antro metašimčio Kristui užgimus) laikais Trakų tautelė gyvenusioji rytų linkui nuo upės Tyro buvo vadinama Ƭυραγέται, Ƭυραγγέται. Iš to, rodos, aišku, kad jau tuomet aname krašte būta žodžio tyras, regimai, reiškiančio tą pat, ką šiandien stepai, todėlei vertime vartojame žodį tyrai. Gyvoji lietuvių kalba šitą mūsų išvedimą patvirtina. Tyrelis --- Šiaulių apskr. (Kauno gub.) reiškia pelkes, plačias ilgas lygmes, žemas vietas, apaugusias samanomis ir kerpėmis, tankiai uogomis, kaip mėlynės, vaivorės, bruknės, spangės, avietės, tik reta kur medeliais. Vietomis pasitaiko ežerėliai tai ypatinga, kad juose lyg kas kaukia, ūžia, tarpais niekad neužšąla. Manoma, juos turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais. Tyreliuose daugybė veisiasi gervių, laukinių žąsų, ančių, ir įvairių kitų paukščių. Ką Šiaulių apskričio Gruzdžių, Šakyno, Kruopių Joniškės, Žagarės parapijose žmonės vadina tyreliu, tai apie Gaidę Ežerėlių apskrityje (Kauno gub.) vadinama trakai, trakeliai, kurie tečiaus biškį už anuos aukštesni ir kai kur ariami. Be to plg. Tyruliai, dvaras Kražių valsč., tyrlaukiai, tyrimė ir k. ž. Įplaukiau į erdvy Gamta, Gamtovaizdis bę sauso okeano; / Vežimas po žalumą braidžioja kaip luotasluotas --- iš medžio išskobtas laivelis, valtis.: / Per banguojančias pievas, žiedais vainikuotas, / IrstausIrstaus --- trump.: irstausi. tarp koraliniųkoralas --- yra tai kalkinės medžiagos krovinys, padarytas, taip vadinamų, gyvakrūmių gyvulėlių. Prie tų gyvakrūmių priguli ir polipai. Labai dažnai iš tokių krovinių pasidaro mariose salos. salučių bužanobužanas --- Ukrainoje ir Paberėžyje bužanais vadinami dideli žalvos krūmai; jie, vasarą pražydę, maloniu įvairumu puošia lygumas. . Naktis, Dangus Jau blysta oras, niekur kelio nei kurhanokurhanas --- kapavietės rūšis, pilkapis. ; / Stebiuos dangundangun --- dabar: į dangų. : ten svinda debesys auksuotas, / Ten žvėrinėsžvėrinė --- Senovės lietuviai aušrinę vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine, t. y., žvėrinė žvaigždė, nes jai tekant, pradedą vilkai medžioti. Tokios žvaigždės žvėrinės buvo pas lietuvius kelios: didžioji žvėrinė --- Jupiteris arba Saturnas, mažoji žvėrinė --- Marsas. (sk. Э. Вольтерь. Литовский Катехизись Н. Даукши.С.-Петербургь. 1886. ,,Западно-русское свидетельство о литовских богах" p. 177. ) išaušęs vyzdis spinduliuotas... / Tai blizga Dniestras, kyla lempa Akermano! Ilgesys Stokim!... Kaip tylu!... Gervės, girdžiu, oru plaukia. / Jų nepasiektų smarkios sakalinėssakalinės --- sakalo. akys; / Girdžiu, kur ant žolelės supasi plaštakis,Kur žaltys slidžiakrūtis per žolyną braukia... / Pratįso mano klausasPratįso mano klausas --- man beklausant. , ar nepasikakysar nepasikakys --- ar nepasigirs. / Gandų iš Lietuvos... Važiuokim, nieks nešaukia!