Mickevičius, Adomas
Akermano tyrai
http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/sonety-krymskie-stepy-akermanskie/
Gustaitis, Motiejus
http://www.wolnelektury.pl/lektura/krymo-sonetai
Bogdziewicz, Monika
Choromańska, Paulina
Kotwica, Wojciech
Fundacja Nowoczesna Polska
Romantyzm
Liryka
Wiersz
Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos
Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013"
(,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti
veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis.
http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/mickevicius-krymo-sonetai-akermano-tyrai
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=28974
Adomas Mickevičiaus, Krimo sonetai: lietuvių ir lenkų kalbom, tłum. Motiejus Gustaitis, Juozapo Zavadzkio sp., Vilniuje 1909.
Domena publiczna - Motiejus Gustaitis zm. 1927.
1998
xml
text
text
2013-09-23
lit
http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2564.jpg
The Drop, Ishrona@Flickr, CC BY 2.0
http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2564
Sudabartinta:
*leksiką, pvz.: Krimo -> Krymo, vuogomis -> uogomis, įpatinga -> ypatinga
* fleksiją: vardažodžių dgs. V. formas (vėlyvesnį -> vėlyvesni, akįs -> akys)
* žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: kaikur – kai kur
*skyrybą, pvz.:
(...) vadindavę anot Kuršaičio žvėrine -> vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine
Adomas Mickevičius
Krymo sonetai
Akermano tyraityrai --- vok. Steppen, slav. stepy, cmenu. Herodotas V metašimtyje Kristui
negimus ir kiti vėlyvesni graikų ir rymėnų rašytojai mini Pietų Rusijoje ūpę Ƭύρας (variantai Ƭύρης, Ƭύρις) ir ant jos kranto miestą
to pat vardo. Ammiano raštuose apie 590 metus po Kristaus užgimimo šita upė pirmą kartą vadinta Danastris, dabar Dniestras.
Anot Nesselmano toji pat upė buvusi lietuvių vadinama Tyrulė.
(Mitteilungen d. Lit. lit. Gesell. I, 322), Aplinkiniai gyventojai anot
Herodoto liudijimo vadinęsis Ƭυραϊται. Strabono (gimė apie 66 m.
prieš Kristų, mirė apie 24 m. po Kristaus) ir Ptolemėjaus (gyveno
vidur-antro metašimčio Kristui užgimus) laikais Trakų tautelė
gyvenusioji rytų linkui nuo upės Tyro buvo vadinama Ƭυραγέται,
Ƭυραγγέται. Iš to, rodos, aišku, kad jau tuomet aname krašte būta
žodžio tyras, regimai, reiškiančio tą pat, ką šiandien stepai, todėlei vertime vartojame žodį tyrai. Gyvoji lietuvių kalba šitą mūsų
išvedimą patvirtina. Tyrelis --- Šiaulių apskr. (Kauno gub.) reiškia
pelkes, plačias ilgas lygmes, žemas vietas, apaugusias samanomis ir
kerpėmis, tankiai uogomis, kaip mėlynės, vaivorės, bruknės, spangės, avietės, tik reta kur medeliais. Vietomis pasitaiko ežerėliai
tai ypatinga, kad juose lyg kas kaukia, ūžia, tarpais niekad neužšąla.
Manoma, juos turint požeminį vienijimos su kitais kur ežerais. Tyreliuose daugybė veisiasi gervių, laukinių žąsų, ančių, ir įvairių
kitų paukščių. Ką Šiaulių apskričio Gruzdžių, Šakyno, Kruopių
Joniškės, Žagarės parapijose žmonės vadina tyreliu, tai apie Gaidę
Ežerėlių apskrityje (Kauno gub.) vadinama trakai, trakeliai, kurie
tečiaus biškį už anuos aukštesni ir kai kur ariami. Be to plg. Tyruliai, dvaras Kražių valsč., tyrlaukiai, tyrimė ir k. ž.
Įplaukiau į erdvy
Gamta, Gamtovaizdis
bę sauso okeano; /
Vežimas po žalumą braidžioja kaip luotasluotas --- iš medžio išskobtas laivelis, valtis.: /
Per banguojančias pievas, žiedais vainikuotas, /
IrstausIrstaus --- trump.: irstausi. tarp koraliniųkoralas --- yra tai kalkinės medžiagos krovinys, padarytas, taip vadinamų,
gyvakrūmių gyvulėlių. Prie tų gyvakrūmių priguli ir polipai. Labai
dažnai iš tokių krovinių pasidaro mariose salos. salučių bužanobužanas --- Ukrainoje ir Paberėžyje bužanais vadinami dideli žalvos krūmai; jie, vasarą pražydę, maloniu įvairumu puošia lygumas.
.
Naktis, Dangus
Jau blysta oras, niekur kelio nei kurhanokurhanas --- kapavietės rūšis, pilkapis.
; /
Stebiuos dangundangun --- dabar: į dangų.
: ten svinda debesys auksuotas, /
Ten žvėrinėsžvėrinė --- Senovės lietuviai aušrinę vadindavę, anot Kuršaičio, žvėrine,
t. y., žvėrinė žvaigždė, nes jai tekant, pradedą vilkai medžioti. Tokios žvaigždės žvėrinės buvo pas lietuvius kelios: didžioji žvėrinė --- Jupiteris arba Saturnas, mažoji žvėrinė --- Marsas. (sk. Э. Вольтерь. Литовский Катехизись Н. Даукши.С.-Петербургь. 1886.
,,Западно-русское свидетельство о литовских богах" p. 177. )
išaušęs vyzdis spinduliuotas... /
Tai blizga Dniestras, kyla lempa Akermano!
Ilgesys
Stokim!... Kaip tylu!... Gervės, girdžiu, oru plaukia. /
Jų nepasiektų smarkios sakalinėssakalinės --- sakalo.
akys; /
Girdžiu, kur ant žolelės supasi plaštakis,Kur žaltys slidžiakrūtis per žolyną braukia... /
Pratįso mano klausasPratįso mano klausas --- man beklausant.
, ar nepasikakysar nepasikakys --- ar nepasigirs.
/
Gandų iš Lietuvos... Važiuokim, nieks nešaukia!