Konopnicka, Marija Kudirkas, Vincas [Joja karan pats karalius...] Bogdziewicz, Monika Ołtusek, Paulina Fundacja Nowoczesna Polska Pozytywizm Liryka Wiersz Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013" (,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis. http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/konopnicka-joja-karan-pats-karalius http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=27374 Vincas Kudirka, Vinco Kudirkos raštai, tomas I, 1909. Domena publiczna - Vincas Kudirka zm. 1899. 1970 xml text text 2014-01-13 lit http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2746.jpg Glitching in the backyard, penciledin@Flickr, CC BY 2.0 http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2746 DCA 1DTP 3MN Marija Konopnicka Sudabartinta: * fleksją, pvz.: vardažodžių dgs. V. formas (šiurkštųs -> šiurkštūs, jųs -> jūs);/ *leksiką, pvz.: triubos -> triūbos;/ * žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: ištolo -> iš tolo, išvieno -> iš vieno. [Joja karan pats karalius...] I. Joja karan pats karalius:/ Žvengia žirgas, kasa žemę,/ Triūbos skardžiai aida ore ---/ Garbę ir guodonęguodonė --- pagarba. lemia. Ein Jonužis į tą karą:/ Šiurkštūs vėjai staugti ima,/ Ūžia, ošia žalios girios ---/ Liūdną lemia tai likimą. Praded kovą, švilpia kulkos,/ Lygumoj kareiviai spinta./ Kaip liūtai karaliai imas,/ O tyliai Jonužiai krinta. Grįžt karalius apgalėjęs,/ Žirgą jo nišlaiko tarnas/ Miršta pažeistas Jonužis ---/ Jau aplink jį suka varnas. Su varpais sutink karalių,/ Pokilius visur jam ruošia,/ Kvietkomis iškloja kelią,/ Vainiku jo galvą puošia. O Jonužį kad lydėjo,/ Verkė giminės, matutė.../ Tik javai liūdnai lingavo,/ Tik raiba kukau gegutė. II. Dievuli mano, ko gi tu leidi/ Šaltąją rasą,/ Matydams mane bado prispaustą,/ Nuogą ir basą?/ Ar nepakanka, kad žmogus verkia/ Čia ant žemelės,/ Sidabro tartum ašaras lieja,/ Lyg tos naktelės? O kad tiktai aš tyčia nueičiau/ Laukan mūs tyrą/ Ir suskaityčiaususkaityčiau --- čia: suskaičiuočiau., kiek ten ant dirvų/ Ašarų byra.../ Iš tokių sėklų tai baisu būtų/ Pasėlį pjauti:/ Visi juk pėdai būtų raudom ---/ Kraujo įšplauti. Sulauksim rytą spindulius karštus/ Saulės šviesiosios ---/ Sugers jie visą rasą nuo dirvų,/ Pievos žaliosios./ O kad galėtų ašarų mūsų/ Jūrės išsekti,/ Tam, Dieve mielas, visa pasaulė/ Reiktų uždegti. III. Trys takai iš buto eina/ Ten, kur lemia žmogui dalį:/ Viens tiesiog per slenkstį veda,/ Kur laukelį dirb begalį/ Kits --- po kairei, kur iš tolo/ Karčiama marga vilioja;/ Trečias --- ant kapų, kur guli/ Gentys, žemėms užsikloję. Ant to pirmo darbininkų/ Prakaitas į rasą virto./ Ant to antro vaiks nudriskęs/ Juokiasi iš tėvo girto./ O ant trečio kapo stovi/ Įkasti juodi kryželiai,/ Rytmečiais žiogai ten čirškia,/ Verkia ten balti berželiai. Tais tiktai takais sermėgiai/ Per vargus, išblyškę, breda./ Kas gi jiems parodys taką,/ Kurs į dvasios svietą veda? IV. Daug gražių žvaigždelių/ Danguje ten spiečia./ Nemanyk, varguoli,/ Kad tai tau jos šviečia./ Ta, kur aiškiai žiba/ Viršumi pušyno,/ Lyg saulelės sklypas ---/ Pono, mūs kaimyno./ Šitoji auksinė,/ Kur tenai iš šono/ Ant upelio spingso ---/ Kunigo klebono./ Štai, štai trečioji,/ Ta pasidabruota,/ Kur tarytum mirksi ---/ Vargamistrai duota./ Mat visi žvaigždelėms/ Pasigirti gali,/ Tau tiktai netenka,/ Vargdieni --- bedali!/ Kitąsyk žvaigždes juk/ Dievas iš malonės/ Uždegė mat lygiai,/ Pasakoja žmonės./ Ponų ne varguolių/ Nieks tad neregėjo/ Ir kiekviens paskirtą/ Žvaigždę sau turėjo,/ Kad suspaudė skurdas/ Žmogų neturtingą,/ Skyrė sau žvaigždynai/ Kelia ypatingą:/ Ponų vis da žiba,/ O žmonių išmirę ---/ Ašaromis tapę.../ Į laukus subirę. V. Žagrę į ranka tas tik teima,/ Kas numylėjęs žemę tą juodą,/ Žino, kaip gilų arti arimą,/ Kas šaltai rasai nepasiduoda,/ Kas laukų žino kalbos posmus ---/ Ašaras ir skausmus. Tas tik akėčias traukti tegali,/ Jau išbandytas ant tų kalnelių,/ Kas yr vargingą perspėjęs dalį/ Šitų sermėgių mūsų žmonelių,/ Kas, kaipo brolis, išties rankas/ Į pirtis jų menkas. Tam tiktai tinka dalgis iš dieno,/ Ateityje kas tikis kirtimo,/ Kas tylią naktį laukia iš vieno,/ Užtekant aušrą, dvasios kvepimo,/ Kas jau ne kardo --- norago šauk./ Jūs, atšalėliai, lauk!