Didžiulienė-Žmona, Liudvika Lietuvaitės Bogdziewicz, Monika Choromańska, Paulina Fundacja Nowoczesna Polska Modernizm Dramat Komedia Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013" (,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis. http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/didziuliene-zmona-lietuvaites http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=27999 Liudvika Didžiulienė-Žmona, Lietuvaitės : 3 veiksmų 4 paveikslų komedija, [Vilnius], Strazdų ir Vėgėlės raidės, spauzdinta M. Kuktos sp., 1912. Domena publiczna - Liudvika Didžiulienė-Žmona zm. 1925. 1996 xml text text 2013-09-17 lit http://redakcja.wolnelektury.pl/media/cover/image/5471.jpg nature, fromcolettewithlove@Flickr, CC BY-SA 2.0 http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/5471 http://wolnelektury.pl/media/book/pdf/didziuliene-zmona-lietuvaites.pdf ISBN-978-83-288-0185-1 ISBN application/pdf https://wolnelektury.pl/katalog/lektura/didziuliene-zmona-lietuvaites.html ISBN-978-83-288-1249-9 ISBN text/html http://wolnelektury.pl/media/book/txt/didziuliene-zmona-lietuvaites.txt ISBN-978-83-288-2204-7 ISBN text/plain http://wolnelektury.pl/media/book/epub/didziuliene-zmona-lietuvaites.epub ISBN-978-83-288-3181-0 ISBN application/epub+zip http://wolnelektury.pl/media/book/mobi/didziuliene-zmona-lietuvaites.mobi ISBN-978-83-288-4267-0 ISBN application/x-mobipocket-ebook Komedia pisarki litewskiej Liudviki Didžiulienė (pseud. lit. Žmona) ,,Lietuvaitės" --- jest to fragment codzienności litewskiego dworku z początku zeszłego stulecia. Spokojne życie dworku zostaje zakłócone pomysłem Pani Dworu (żony p. Karklinskiego), która chce wydać swe córki za mąż. Panny się starzeją, a narzeczeni wciąż mijają dworek bokiem. Pani Domu pokłada wszelkie możliwe starania, by osiągnąć zamierzony cel, czy jednak się opłaci? Sudabartinta: * fleksiją, pvz.: daiktavardžių dgs. V. formas (moters -> moterys), veiksmažodžių bendraties formas (rūpinties -> rūpintis), bendraties formas tikslui reikšti (viešėtų -> viešėti) * skyrybą, pvz.: praverdama duris iš kurių matėsi panelių galvos -> praverdama duris, iš kurių matėsi paneliu galvos, * žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: už-vedus -> užvedus; ištolo -> iš tolo; antgalo -> ant galo * joto rašybą, pvz.: kostiumai -> kostiumai; biaurios -> bjaurios * sintaksę, pvz.: mergaitės išdykę -> mergaitės išdykusios; ant fortepijono skambina -> fortepijonu skambina; reikia vakarą, balių -> reikia vakaro, baliaus; darbininkai reikia samdyti -> darbininkus reikia samdyti * dusliųjų priebalsių rašymą, pvz: Augžtakalniuose -> Aukštakalniuose * leksiką, pvz.: mėsiedes -> mėsėdes; motynai -> motinai; paragįs -> paragins; jųs -> jūs Liudvika Didžiulienė-Žmona Lietuvaitės 3 veiksmų 4 paveikslų komedija Veikėjai Karklinskas --- Uogėnų dvaro savininkas. Judita --- jo žmona Munia --- jų duktė Jancia --- jų duktė Milcia --- jų duktė Balys žagaras --- studentas Kazys Stagaras --- studentas Damukas Goreckis --- 40 metų jaunikis, Karkilinskų kaimynas Romukas Zaleskis --- 42 metų jaunikis, Karkilinskų kaiminas Juzienė --- Karklinskų «gaspadinė» Uliutė --- tarnaitė Laikas --- dabartis. Vieta --- Karklinskų dvaras. VEIKSMAS I JUDITA valgomajam kambaryje sėdi su mezginiu rankose Na, tai šį kartą apsiėjo be audros. Senis nei nepajuto, nei nenumanė mūsų šutravimosšutravimas --- nuo: šutruoti - sparčiai dirbti, mūsų ruošimos... Ai, kaip gerai! Kaip gerai pasisekė! susimąsto Bet... Bet... Kaip bus su pinigais? Kur aš gausiu be jo? Graibiau, graibiau kur galėdama, dabar priėjo prie to, kad niekas man nebeduoda, niekas nebeskolina susimąsto --- reikės senį maldauti, reikės verkti, raudoti, alpti... Ką jau daryti: reikia, tai reikia! Toks jau mano likimas. KARLINSKAS įbėga pasišiaušęs, supykęs, rėkdamas iš tolo Na, ir kas, kas čia dabar dedasi?! Ras čia dedasi?! Sujudimas, sukrutimas visuose namuose, laksto visi kaip pasiutę! Laukan prie darbo niekas neina --- o čia rugiai bira --- pražūtis! Pražūtis! JUDITA pasikėlus artinasi prie jo, meilindamasi glosto jį Nieko širdyte, nieko dūšytedūšytė --- maloniai apie kitą žmogų, brangenybė., nepyk, nesirūstink taip labai, aš liepiau... Ai... Mat... Yra čia toks reikalas... Reikalas... KARLINSKAS Reikalas? Koks gi reikalas? JUDITA nedrąsiai Atvažiuos pas mus keletas svečių... norėčiau juos žmoniškai priimti. KARLINSKAS piktai Vėl ko, vėl dar ko? Svečiai ir svečiai be galo, o jei ne svečiai, tai pati važinėji su savo dukrelėmis ir taip toliau, ir taip toliau! O prireiks pinigų... JUDITA skubiai pertraukdama jo kalbą Prireiks dūšyt, prireiks širdyt, bet nedaug, nedaug --- šimtelį duosi ir gana bus; žinai, aš ir su nedaugeliu apsieinuaš ir su nedaugeliu apsieinu --- kitaip: man ne daug tereikia., bet ko reikia, tai jau reikia... KARLINSKAS piktai Jūsų reikalams nei galo nėra, tik ūkį baigiate pustėtipustėti --- eikvoti, tuštinti.! JUDITA Žinok, girdyt, kad ką darau, darau tai mūsų vaikų labui. ULIUTĖ praveria duris ir įeina vidun Ponai, gaspadorius prašo. KARLINSKAS Pasakyk, kad tuojau einu nori eiti. Uliutė išeina JUDITA Palauk, palauk, turiu baigti svarbią kalbą. KARLINSKAS paėmęs kepurę Žinau, žinau, nieko svarbaus. nori eiti JUDITA užstodama kelią Nieko svarbesnio mums negali būti, kaip vaikų reikalai; apie tai ir noriu su tavim rimtai pakalbėti. KARLINSKAS Ačiū už tai, tiek kartų jan kalbi man ir vis tą patį; nenoriu nei klausyti --- gaila laiko! nori išeiti JUDITA karčiai Žinau, žinau, kad nuobodu tau klausyti kai kalbu apie vaikus; tėvas tu, tėvas. Argi užmiršai, kad Muniai jau trisdešims penki metai, Jancia tik dviem metais už ją jaunesnė, o Milda kitimetkitimet --- kitais metais. trisdešimtus pradeda... Reikia pagalvot, reikia nuspręsti kas bus, kur jas padėti... KARLINSKAS Hm... Kur padėti? Kur padėti? Didelis klausimas --- kur jas padėsi? Mergaitės išdykusios, tinginės, visai blogai išauklėtos... JUDITA piktai Ta man prikaišiosi blogą mergaičių išauklėjimą?!. Tu drįsti man išmetinėtiišmetinėti --- priekaištauti.!? Nelaikiau prancūzės septynerius metus, nelaikiau muzikanto penkerius metus. Bet ko jos nemoka? Prancūziškai kalba, nors Paryžiun vežk. Nebus gėdos. Fortepijonu skambina, net miela klausyti, ir ko tau daugiau reikia?!. KARLINSKAS Aš tiek težinau kiek mano pinigų prancūzė su muzikantu išsivežė, o kokia iš to mergaitėms nauda --- nežinau ir nenumanau. JUDITA Taigi, mat, nežinai, nes tau tai nerūpi, nes visai to nežiūri, tik prasimanai sau, tai to trūksta, tai to netenkanetenka --- neužtenka. ... KARLINSKAS Oi, netenka tai netenka... JUDITA Ir ko joms bent netenka? Mergaitės gražios, mokytos. Ir ko bent trūksta? KARLINSKAS Trūksta tai trūksta, tarp mūsų kalbant, daugelio trūksta --- bet ko, tai ir aš pats nežinau. Tik numanau, kad mergaitės turėtų būti kitokios, ir kad geros iš jų būtų moterys --- turi būti kitoniškaikitoniškai --- kitaip. auklėtos. Tūri būti... JUDITA pertraukdama kalbą Visa bus gerai, visa bus gerai, tik reikia pasirūpint greičiau išleisti jas už vyrų --- norint gi išleisti, reikia bent kiek tuo rūpintis, reikia nors vakaro, baliaus... KARLINSKAS pertraukdamas Taip, taip, baliaus, vakaro, baliaus... Ūžėte, ūžėte anais metai, net visą mišką vėjais paleidote, o kas iš to? Tikėjais Goreckio --- niekai! Tikėjais Zaleskio --- niekai! Ant galoant galo --- galų gale. sumanei Varšuvon mėsėdesmėsėdėjas --- puotautojas. dukreles vežti... JUDITA Varšuvoje negailėjau nei žygio, nei pinigų --- visa dariau, kas gerai motinai pridera daryti. Jau, matyt, grafas Zigmantas ištikrųjų manė apie dukrelę, bet tu visa surikdeisurikdyti --- sukliudyti, sutrukdyti.. KARLINSKAS Aš? Aš surikdžiau? JUDITA Žinoma, tu surikdei! Rašau kartą --- pinigų! Rašau kitą --- pinigų! Tu vis tyli. Prašau, pagaliospagalios --- pagalbos. maldauju: pinigų! pinigų! Štai ir atsiuntė --- tris šimtelius! Ką tu Varšuvoje nuveiksi su tais trim šimtais? Ir prisiėjoprisiėjo --- prireikėjo. grįžti namo nesulaukus galo. O namo sugrįžusi - ką turiu? Nei valios, nei balso, gi vietoj pritarimo, vietoj pagalbos tik kliūtis ir pasipriešinimas; vietoj padėkos --- tik rugojimai be galo... gailiai. Nelaiminga aš moteriškė patekus tokiam despotui, tokiam šaltam egoistui! Ir kaip aš pirmiau nemačiau tol kaskart gailias Nelaiminga aš ir nelaimingos mano dukrelės, teksjoms, nabagėmsnabagėms --- vargšėms., žilą kasą sunešioti! gailiai randa KARLINSKAS suminkštėjęs artinasi prie jos Ko gi čia taip labai įsigailinai? Aš gi joms nieko blogo nedarau... Aš gi joms ne priešas... Nutilk, nutilk, prašau; tik pagalvok, ką aš dabar galiu, iš kur man gauti pinigų? Miško nebėra, kviečiai ant kelmo parduoti, o čia bankas neapmokėtas, Mauša lenda skolos, Ickus lenda skolos --- juk darbininkus reikia samdyti --- be pinigų... JUDITA pertraukia verkdama Nenervuok manęs savo lokais, Maušais ir biesaisbiesas --- velnias. ! Nekrimsk manęs! balsu rauda Hu, hu, hu... KARLINSKAS visai atsileidęs, ima ją už rankos, glosto žmonos veidą Miela mano dūšyte, nusiramink jau, nusiramink, kam čia tos scenos? Gaila sveikatos! tuo tarpu duryse pasirodo vienos panelės gaiva JUDITA silpnu balsu Ai, vandens. KARLINSKAS paduoda vandens stiklinę, kiša prie burnos Nusiramink, Judit, nusiramink, mergaitės išgirdusios nusigąs... JUDITA Būtinai reikia mergaitėms vyrus parūpinti. Reikia pabandyt... Gera proga... KARLINSKAS nudžiugęs Ką? Ką? Ar kas naujo? Sakyk, girdyt, aiškiai, kaip? Kas? Kur? JUDITA Taigi mat... Kaip čia tau pasakius... Atvažiavo pas gimines viešėti baigę šiemet mokslus du studentai... KARLINSKAS nustebęs Studentai, sakai? Studentai? Kur jie gyvena? Kaip vadinas? JUDITA Vieši Aukštakalniuose --- ponai: Žagaras ir Stagaras. KARLINSKAS pašoksta įnirtęs Ką? Ką? Ką pasakei? Tai šitie, šitie mužikų vaikai! A kad tu nesulauktum! Pakelia kumštį aukštyn, paskui suduoda i stalą JUDITA Pamažu, pamažu... Dagi čia niekur nieko... O gal dar toks inžinierius ar toks juristasjuristas --- teisininkas. nei nepanorėtų jau nebejaunų ir neturtingų panelių... KARLINSKAS priėjęs prie jos Ką sakai? Ką? Jis drįstų nepanorėti, jis galėtų nepanorėti mano vaiko?! Niekados! Niekados! Tai aš nepanorėsiu, kad mano anūkai būtų mužikai, kad mano duktė apsirišus nuometu, kaip sakoma --- marčia martautų... Niekados! Niekados! Greičiau man galvą nukirskite! JUDITA Nutilk, nerėkauk, bent ramiai apgalvok, kaip čia gali išeiti... Tik paklausyk: pasipažispasipažis --- susipažins., pradės buvot, o toliau, toliau --- gal ir įsimylės. Pamatys vienas, pamatys kitas --- ir manys sau: tos Karklinskiūtės tai ne bet kas; studentai pas jas buvoja, studentai jas dabojadaboja --- saugo.. O tu kalbėk ką sau nori, studentai žmonės šviesūs, inteligentai, prie to jie dabartiniu laiku madoje. Daugelis jų nori, daugelis dėl jų rungiasi, taigi pamatys vienas, pamatys kitas... KARLINSKAS pertraukdamas kalbą Taigi, pamatęs vienas --- kitas, kapt už vienos, kapt už kitos! griebia pačią glėbio Ot taip kalbėt tai kas kita. Studentai kitus paragins. Studentai pakurstys! Cha, cha, cha! Pakurstys! juokiasi abudu tuo tarpu tarpduryje pasirodo galvos dviejų panelių, pro kitas duris įeina Uliutė ULIUTĖ Ponai, gaspadorius prašo. KARLINSKAS Aha, einu, einu! eina JUDITA pasivydama Pinigų bus? KARLINSKAS Bus, bus. išeina JUDITA praverdama duris, iš kurių matėsi panelių galvos Eikite čia, dukrelės! atbėga visos trys Karklinskiūtės viena paskui kitą, prieš motiną pritūpdamos MUNIA, MILCIA, JANCIA Klausome, mamyte!? JUDITA eina prio kanapos ir sėda Gerai eina, tėvuką prikalbėjau --- pinigų duos. Studentus užkviesti leidžia. Pasilinksminsite mano dukrelės! MUNIA, MILCIA, JANCIA Oi, kaip gerai, mamyte, gerai!!! Koks džiaugsmas! Kaip gera mamytė! glaudžiasi visos prie motinos, Judita glosto jas JUDITA Aš savo padariau. Dabar darykite jūs kaip išmanote; man lieka rūpestis apie balių; jau metas ir pradėti rengti. išeina MUNIA Dabar mano eilė, klausykite. Mums pirma viso ko reikia likti lietuvaitėmis. JANCIA Lietuvaitėmis? MILCIA Lietuvaitėmis, sakai? MUNIA Taip, taip, lietuvaitėmis. Mužikai studentai myli savo žmones, savo papročius, savo dainas, myli savo kalbą... JANCIA Aa! Suprantu! Turime užsisegti storą sijoną, palaidą jakąjakas --- švarkas., ant galvos skarelę... MUNIA piktai Nieko nesuprantate, varnos! nori išeiti, bet tis durimis ją sulaiko ir atgal sugrąžina JANCIA IR MILCIA Nepyk, Munyt, tos lietuvaitės ir tie lietuviai tokie juokingi... Chi, chi, chi! Tokie juokingi! Na, tai užsidėsime sermėgąsermėga --- iki XX a. dėvėtas viršutinis vyrų ir moterų drabužis., tolūbątolūba --- dabar: tolubas - ilgi, medžiaga apmušti kailiniai.. Chi, chi. chi! Ir būsime lietuvaitės!. juokiasi abidvi MUNIA raukosi piktai, nusigręžia ir nebenori daugiau kalbėti JANCIA Nesiraukyk, Munyt, bet tas taip juokinga --- pasidaryti lietuvaitėmis... Chi, chi, chi! MILCIA subara Jancę Ką tu čia su niekais. Munia kalba rimtai, tu savo juokais kliudai jai kalbėti. Tylėtum bent, kai išmintingesnė kalba, supranti? Tylėk ir dėkis domondėkis domon --- kitaip: įsivaizduok esanti dama.. JANCIA eina prie fortepijono Tyliu jau, tyliu. Munyt, kalbėk, tu protingesnė už mus; sakyk, ką daryti, kad tiems kvailiukams kaušus apsukti glosto Munę Kalbėk gi, Munyte! MILCIA Kodėl vadini juos kvailiukais? Dėdė Jonas sakė, kad jie labai esą išmintingi vyrukai. Stagaras gi net knygas rašąs... MUNIA Ar taip? Tai su tokiais bus vargu... senų žvirblių pelais pelai --- tuščias, bereikšmis dalykas.neprivyliosi... JANCIA Pelais? Kodėl pelais? Raukosi Ar tai mes pelai? Ho, ho! MUNIA Nėra čia ko pykti... Tai tik tarp mūsų kalbant... Bet šiaip ar taip --- reikia juos sugauti. Ir mama labai nori... Taigi pirma viso ko reikia, kad mūsų vardai skambėtų lietuviškai: Munia, Jancia ir Milcia --- netinka lietuvių kalboje. Vadinkimės: Marytė, Jonytė ir Mylytė, arba Meilytė... MILCIA IR JANCIA Tikrai lietuviškai gražiau skamba: Marytė, Jonytė ir Meilytė! Bet ar atminsime? Ar atmins mama? Tėvukas ar išmoks? MUNIA Jos balinai turite atminti, tėvuko gi ir mamos --- niekas nepaturosnepaturos --- turoti - kreipti dėmesį, paisyti.. JANCIA IR MILCIA Tiesa, mamos ir tėvuko niekas nepaturos. MUNIA Reikia mums įsitaisyti lietuviški kostiumai; žinoma, turi būti gražūs, puikūs... JANCIA Taisykite jus sau, kad norite, aš to maskarado nenoriu! Aš įsitaisysiu rūbus sulig naujausios mados. Apsitaisysiu taip, kaip man geriau priderės! MILCIA nekantriai Gerai jau, žinokis, daryk kaip tau patinka, tik nekliudyk kitoms. MUNIA Paskui reikia gauti kur nors keletas lietuviškų knygelių. MILCIA IR JANCIA Lietuviškų knygelių? Argi yra ir lietuviškos knygelės? MUNIA O kaip gi... Dėdė Jonas sakė, kad dabar lietuviai labai sukrutę, prakilnesnieji knygas rašą, spausdisą ir net laikraščius leidžią... Iš svetimų kalbų knygas verčią... JANCIA Je, jet aš maniau, kad jie džiaugiasi kokią nors svetimą kalbą išmokę... Lietuviškos bjaurios, mužikiškosmužikiškos --- vyriškos. nei žinoti nenori! MUNIA Taip buvo seniau. Dabar jie lietuvių kalbą kelia aukštyn --- mums tat reikia ši kartą prisitaikyti. Girdėjau mūsų gaspadorius turįs keletą knygelių ir laikraštį. JANCIA IR MILCIA Laikraštį? Lietuvišką laikraštį? MUNIA Taip, parsisiųsdina laikraštį, tik neatmenu, kaip tas laikraštis vadinasi. MILCIA Vistiek, by tik yra, tai galima bus iš jo paskolinti... MUNIA Gerai sakai, galima bus paskolinti visa, ką tik turi. Bet jums reikia būtinai išsimokyti skaityt ir šį tą perskaityti, kad užvedus jiems kalbą apie lietuvių literatūrą, žinotumėt ką sakyti; prie to išmokti keletą lietuviškų dainelių, su tarnais ir tarnaitėmis kalbėti lietuviškai... Ir tarp savęs --- jiems girdint --- lietuviškai. Žodžiu sakant, mes patriotės, mylime mūsų tėvynę Lietuvą, mylime savo brolius lietuvius... Mylime lietuvių kalbą, dainas, ir taip toliau, ir taip toliau... Suprantate? JANCIA IR MILCIA Suprantame, suprantame! pauza MILCIA tai aš eina pas Juzienę dainų mokytis... JANCIA Aš pasauksiu Uliotę ir mokysiuos dainuoti prie fortepijono. MUNIA Eikite, o aš nueisiu pas gaspadorių knygelių ir laikraščio skolinti. Jancia ir Milcia išeina MUNIA vieną, vąikščioją, mąsto... atsisėda ir atsikelia Ne, čia be dėdės Jono pagalbos neapsieis. Mama nori dabar balių iškelti, bet tas išeis gana prastai. Ne, ne, net pirma pažintis su studentais turi būti ne baliuje. Baliuje jie į kitas gali žiūrėti, aš gi su savo sesutėmis liksime ant paskutinio pieno. Taip, taip; reikia prašyti dėdės Jono: jis mums padės. Jis pasirūpins ir juos pas mus atvežti, pauza Kiek man rūpesčio, kiek rūpesčio! susiima gaivi rankomis ir vaikštinėja susimąsčiusi JANCIA įeina su pluktaplukta --- pluoštas. popierių rankose Štai, Munyt, lietuviškos knygelės ir laikraštis. Aš tave pavadavau. Nuėjau pas gaspadorių ir ką tik radus suėmiau ir atnešiau. MUNIA vartydami popierius Aha, tiek pakaks. Dabar tik su dainomis bėda. JANCIA Ne bėda, ne bėda! Juzienė ir Ulia daug jų moka. įeina Milcia su Uliate, kuri nedrąsiai atgal traukdamasi ULIUTĖ Negaliu, paeit... MUNIA Eikš, eikš, Uliut, padainuosi. ULIUTĖ Kad aš, panyt, nemoku... Man taip nedrąsu. JUDITA įeina pro duris, pamačiusi Uliutę O tu čia ko?! Uliutė greit išeina MUNIA Mamyte, tai mes ją čia atsišaukėme; pamokys ji mus lietuviškų dainų, ji mums reikalinga. JUDITA A, reikalinga, na tai vėl pasišauksite. MUNIA Žinai, mamyte, ką aš samaniau: dabar ruošti balius neišpuolaneišpuola --- netinka.. JUDITA Neišpuola? Kodėl gi neišpuola? MUNIA Būs nei šiaip, nei taip: atvažiuos mūsų kaimynes --- Balinskaičios, Žilinskaičios ir kitos... JUDITA Galima jų nekviesti. MUNIA Ir koks gi bus balius be panelių? Baliuje panelės būtinai reikalingos; atvažiuos, žinoma, išsirėdusios, išsipuošusios, skaisčios, gražios ir užgesins mus. Visai užgesins. JANCIA IR MILCIA Visai mus užgesins. MUNIA Vienos pačios mes dar nieko sau, bet prieš kitas --- visai prastos. JANCIA IR MILCIA Visai prastos. JUDITA atsidusdama Taip, taip... žinau; užtat aš kaip išmanydama rūpinuosi tuos studentus pakviesti --- labai man rūpi, kad bent viena iš jūsų jiems pasidabotų... Gal bent vieną... MUNIA, JANCIA IR MILCIA Ne viena, ne viena! Bent dvi! Bent dvi! pauza MILCIA Vienai teks likti. Tai jau gal mane paliksite? Bet aš nenoriu... Nenoriu likti... JUDITA Tu, Milcia, jaunesnė, tu palik... Tu dar sau sulauksi. MUNIA Kas gali žinoti, kuri jiems labiau patiks, kuri bus išrinkta... JANCIA Mane pirmą, mane! Matysite! MUNIA Baliuje studentai puls prie gražesnių --- ir bus jaunikiai kaimynėms. JUDITA mąsto, linguoja galvą Hm, hm... Gal ir tisa. Bet kaip čia padarius, kad gražesnes jus tiems studentams parodžius. Baliuje ar jus ar kitos vis gražiau išrodote, negu kasdien. Kitoniškas apšvietimas, kitoniškas pasipuošimas... Ką tai kailbėti! Kam gi būtų tie baliai, kam būtų tie vakarai? MUNIA Mes paprašysime dėdės Jono, kad jis, kaipo ją pažįstamas, kaipo jų draugas, lyg nieko nežinodamas, prikalbėtų abudu juos paskirtą dieną pas mus atvažiuoti... Gudrus dėdė Jonas! Jis visa kuo geriausiai sutaisys. JANCIA IR MILCIA Gudrus dėdė! Jis visa kuo geriausiai sutaisys... Lieps atvažiuoti ir gana! MUNIA Mes gi visos būsime pasipuošusios kuo geriausia juos priimti... Matysiu mamyte, džiaugsies iš mūsų! JANCIA IR MILCIA Džiaugsies iš mūsų, mamyt, džiaugsies! Judita glosto visas jas paeiliui ir bučiuoja; panelės bučiuoja jai rankas JUDITA susigraudina Mano jus dukrelės, kad bent kas gero iš to išeitų! MUNIA, MILCIA IR JANCIA Išeis, mamyt, išeis, matysi! ploja rankomis, šokinėja Uždanga. VEIKSMAS II Karklinskų salionas, Juzienė šluosto dulkes, krausto lempas, dėsto mažus menkniekius, tvarko JUZIENĖ balsu žiovaudama Au! Miego noriu. Tas padūkėlis gaspadorius taip anksti prikėlė... Au!! Sakė, svečiai atvažiuosią... A kad jiems ratai nusmuktų! Tokiam darbymetyj svečiuos važinėti! Važinėja, važinėja; važinėja, važinėja, žmones gaišina. Ir kad bent kas iš to batų! Kaip nieko, taip nieko! Lauki žmogus, lauki, kaip saulės užtekant, kad bent nors vieną kaltūną kas nuimtų, kad bent vieną kas atlikėlę išvestą! Juk tai kaltūnai. Pone Dieve, atleisk sunkius nusidėjimus, tikri kaltūnai! Kam jos neįkyrėjo? Visiems nusideda už durų girdisi šlamėjimas Kas ten šlama. prasiveria duris, įeina Uliutė --- nuvargusi, uždususi --- neša rūtų krepšelį ULIUTĖ Panelės dar tebemiega? JUZIENĖ rodydama laikrodėlį ant stalo Kada gi jos šiuo metu kėlė? Juk dar tik aštunta valanda. ULIUTĖ Tik aštunta? Ačiū Dievui, o aš maniau, kad jau dešimta! Bėginėjau, bėginėjau nuo apyaušrio... JUZIENĖ Kur taip bėginėjai, ko ieškojai? ULIUTĖ Vakar panelės įsakė nueiti sodžiun gauti daug rūtų; atnešti, prisodinti darželio, prisodinti puodžiukuosnapuodžiukuosna --- puodžiukuose., sudaryt rožių so rūtomis kvietkąkvietką --- gėlę. ir pastatyti jį salione ant stalo. JUZIENĖ Taip! Rūtos ir rūtos... pasilenkia į krepšelį Kur gi jos? ULIUTĖ krepšelį už savęs slėpdama Palauk! Nubėgau Užežeriuos --- prašau vienos mergaitės --- neduoda, prašau kitos taip pat neduoda. Prašau trečios ir ketvirtos --- neduoda ir gana. Tai, sako, įžagsi ir rūtos nudžiūs; tai sėklą išvaisysi, tai apžiūrėsi, nudyvisinudyvisi --- nustebinsi. ir visos rūtos nuruduos. Rėkia, baras, net baisu klausyti, ar burtus, sako, turite, kad čia taip ant rūtų užsipuolate? Visą sodžių išlaksčiau, nei vienos šakelės negavau. Tuomet aš greit --- Pagojėn; sakau, našlė Martynienė turi pilną darželį rūtų --- ji man duos. Ir, dėkai jai, davė, bet, nors žadėjau didelį sūrį, daugiau neišprašiau --- negalioti daugiau duoti. Negalioti ir gana. Net čia ko darželin sodint, nei ko kvietkon skint, susodinau visas puodžiukuosna ir tiek. parodo krepšelį ir stato ant žemės JUZIENĖ Ir sakyk tu dabar, kam čia taip joms tų rūtų prireikė? Išteka jau, ar ką? O jei ir tekėtų, tai, žinau gerai, rūtų vainikan nepjautų. Užtenkta joms mirtų. Panelė gi Jancia ir ponas tai rūtų ir kvapo nemėgsta. Sako: smirda iš tolo tos jūsų rūtos... ULIUTĖ Sužiūrėsi, kas joms kada užeina! Kad ir va: kiek jos būdavo prisibara, kiek prirėkia, išgirdę mane lietuviškai kalbant, išgirs gi kokią dainelę dainuojant --- tai jau galas: išjuokia, negražiai pasimėgdžioja... Vakar gi kaip užpals visos: dainuok, Uliut, ir dainuok! Pradėjau lenkišką, kurią panelė Milcia vis dainuoja --- visos ėmė rėkti: «Lietuviškai! Lietuviškai dainuoki. Užmiršau, sakau, užmiršau. Jos vėl prašyt, prašyt, ką tik nepabučiavo besimeilindamos. JUZIENĖ stebėdamos Na, ir sakyk, ir tikėk, kas dedas! Gi man ir visai šeimynai utugresėutugresė --- uždraudė. gaspadorius lenkiškai kalbėti. Sako, taip ponai liepę.. ULIUTĖ Durniuoja, ar ką? JUZIENĖ Tikrai durniuoja. ULIUTĖ Kasžin, ar jie durniavo tada, kai prisakė mums vėzgurnotivėzgurnoti --- niekus kalbėti. nors šiaip taip lenkiškai, ar dabar durniuoja? JUZIENĖ Kasžin. Aš nesuprantu, ar jie tada durniavo, ar dabar, bet kad durniuoja tai durniuoja... Tik nebereikės dabar mums liežuvio laužyt --- ir žmonių juokint savo kalba. Bet jau ką dyvaidyvai --- keistenybės, stebuklai., tai dyvai. Ir gaspadorius negali atsistebėti iš to, kas čia dedasi. Sakė. JANCIA užmiegota, pasišiaušusi iškiša galvą pro duris Uliut, jau keliamės. Eikš manęs aptaisyti! A, a! Ir Juzienė čia? Ką jūs čia dabar veikiate? JUZIENĖ ruošdamasi Mes, panyt, ruošiamės. JANCIA piktai Ruošiatės, ruošiatės dviese, o prisišaukt negalima! Ak, jus tinginės, begėdės! Ulia, greičiau. Uliutė išbėga JUZIENĖ viena Dar koliosis pačios begėdės būdamos. Kad nedribsotumėt taip ilgai, galėtumėt ir apsiruošt, ir apsidorot. O dabar: miegos, miegos ligi pusdienio --- praplės akis ir rėkia: tai jas apvilkite, tai apaukite, tai nuprauskite; lyg negyvėlės. Pfu! Surūgtumėte tokios tinginės! Užtat niekas ir neveda. Kiekvienas mano sau: «bėdą įsigysiu»! O kad žinotų ju pykti! Oi, oi! Piktos visos, kaip raganos, neduok Dieve! Bet, kas man darbo! Numoja ranka Tesižino! Tik gaila: kam teks --- tas gailėsis, kam neteks --- tas laimės! Oi, gailėsis, tai gailėsis... Dairosi. Pamato krepšelį Ta Uliutė tai tikra varna, numetė krepšelį pakojėn ir paliko. Ateis panelės ir bus riksmo... Ir ant jos ir ant manęs. Bent jau aš iškraustysiu. iškelia puodukas iš krepšelio ir stato juos ant stalo. Tuo tarpu teeina salionan visos trys panelės ir Uliutė MUNIA, MILCIA IR JANCIA pamačiusios rūtas visos surinka Rūtos! Rūtos! MUNIA Gal žinai, Uliut, kokią dainelę apie rūtas. ULIUTĖ Aš, panyt, moku daug dainelių apie rūtas, bet man taip nedrąsu nei iš šio nei iš to dainuot... MUNIA, MILCIA IR JANCIA Dainuok, Uliut, pasidrąsink! Mes tavęs nebarsime! Nebarsime! ULIUTĖ Nedrąsu prie Juzienės Dėdiene, padėk man tamsta, aš nedrįstu... JANCIA Padėk, Juziene, padėk! MUNIA IR MILCIA Padėk, Juziene, padėki JUZIENĖ Kad jau taip labai panytės norite... Galiu ir padainuot. MUNIA, JANCIA IR MILCIA Dainuok, dainuok! Ir mes padėsime! JUZIENĖ dainuoja «Oi, rūta, rūta, rūta žalioji,/ Ko tu nuvytai žalia būdama?/ --- Vysiu, džiūsiu, žalia nebūsiu,/ Girdžiu ateina tris skinėjėlės». Juzienė nori išeiti, panelės sulaiko ją MUNIA, JANCIA IR MILCIA Dar, Juziene, daugiau, daugiau! JUZIENĖ Negaliu dainuot, darbas laukia... MUNIA, JANCIA IR MILCIA Nors vieną, Juziene! JUZIENĖ dainuoja, visos jai pritaria «Oi, rūta, rūta, rūtele žalioji,/ Ko tu nežaliuoji žiemą-vasarėlę?/ Kogi aš žaliuosiu žiemą-vasarėlę,/ Kad manęs nešėjo, kur aš norėjau!» Juzienė ir Uliutė nutyla MUNIA, JANCIA IR MILCIA Graži dainelė! Ir pirmoji ir antroji! Gal dar mokate daugiau? ULIUTĖ Aš moku, panytės, ir dėdienėdėdienė --- dėdės žmona. moka. MUNIA, JANCIA IR MILCIA Dainuokite, dainuokite! JANCIA Mes greit užmiršime, reikia užrašyti! MUNIA Būtinai užrašyti! ima popierį, paišelį ir rašo ULIUTĖ dainuoja, Juzienė ir Jancia pritaria «Ko-gi skauda man širdelė,/ Ko-gi man nuobodu?/ Kai pažiūriu i upelę/ Ir ši žalią sodą... » MUNIA Ir čia graži daina, dainuokite toliau --- aš rašau. JUZIENĖ Man reikia prie darbo išeina MUNIA Uliut! Toliau: «Ko gi skauda man širdelė». ULIUTĖ Ši daina dar nauja. Parašė ją vienas kunigas, dabar jis jau vyskupas esąs... MUNIA, JANCIA IR MILCIA Vyskupas??? MUNIA Vyskupas tą dainą parašęs? Reikia užsirašyti, kad nepamirščiau. Pritiks prie progos apie tai pakalbėti. O kaip tas, Uliut, vyskupas vadinasi? ULIUTĖ Kad aš, panyt, neatmenu --- Juzienė žino. MUNIA rašydama Aha, Juzienė žino. Paklausiu. Dainuok toliau, Uliut! už durų girdisi Juzienės balsas JUZIENĖ Uliut! Uliut! Ponia šaukia! Uliutė nori eiti, panelės sulaiko ją JANCIA IR MILCIA Neik, Uliot, dainuok daugiaul vėl Juzienės balsas už durų JUZIENĖ Uliut! Ar ateisi, tu! Uliutė išbėga MUNIA Ir iš jų galima ką nors sužinoti... Nors kokią dainelę... Tu, Jancia, turi gerą ausį ir neblogą balsą: išsimokyk gerai šitą ir dar bent kelias daineles. JANCIA Gana jau, gana! Nusibodo visos tos dainelės --- fe! MUNIA Kas tau? Lietuvaitė ir nemėgsti dainuoti? Taip netinka... JANCIA piktai Nusibodo, sakau! Plėškite jūs sau gerkles, jei jums patinka! Aš neapkenčiu tų lietuviškų dainų! MILCIA tyčiodamasi Štai tau! Lietuvaitė neapkenčia lietuviškų dainų. Kai ištekėsi už lietuvio, reikės jam padainuoti... Taip, taip, Jancia, dainuosi tu, dainuosi! Sako, lietuviai labai mėgstą dainas... Atvažiuos vyro broliai, sesutės, tėvai; dainuos jie, reikės ir tau dainuoti --- tai bent paprask iš anksto... JANCIA Neerzink tu manęs, man ir taip baugu, pamanius: tėvas sermėgotassermėgotas --- kuris vilki sermėga., vyžotasvyžotas --- apsiavęs vyžomis., didelėmis rankomis, motina nuometuota, storu sijonu, sustyrusia prijuoste... Rūsti, prasta mano anyta... Uu! Uu! purtosi MUNIA Kas gi gali mane ar tave priversti su jais pasipažinti? Kas tarp mūsų yra bendro? Čia žmonės apšviesti, inteligentai, o ten? JANCIA Inteligentų tėvai, broliai... MUNIA Tė-ė-ė-ė-vai.... Bro-o-o-liai, sermėgiai ir gana! Nei jų pažint, nei žinot! JANCIA Lengva pasakyti: nei žinot, nei pažini! Bet gi pavardė lengvai liudys... MILCIA pertraukdama kalbą Pavardė, pavardė! Uu! Kokia negraži. Ža-ga-ras, Sta-ga-ras rodo pirkta i Munią ir Jancią. Ža-ga-rie-nė, Sta ga-rie-nė. O vaikai bus Žagariukai, Stagariukai, Stagariukai, Žagariukai juokiasi JANCIA raukosi piktai Liaukis jau. gana! MUNIA Ir ko čia dar dėl nieku! Purtintis ir raukytis dėl pavardės! By tik jie patys butu gražūs vyrai! JANCIA O, jie gražūs, labai gražūs! MILCIA įdomiai Ar tau dėdė Jonas sakė? JANCIA Ką dėdė Jonas sako, nelabai aš klausau. Bet aš pati mačiau --- abudu gražūs! MUNIA IR MILCIA Matei? Tu, tu matei?! JANCIA Taip, mačiau, pernai per Kriaunas važiuodama. Kol arkliai pasilsėjo, aš vaikščiojau apieapie --- čia: aplink. bažnyčią, o jiedu tenai stovėjo. MILCIA Matai kokia tu esi! Matei ir nieko mums apie tai nepasakei. JANCIA Ką ten pasakosi! Paklausiau žmonių, kas tiedu per vienu? «Žagaras, Stagaras», sako! Numojau ir užmiršau. Kas man rūpi tokie Žagarai ar Stagarai! MUNIA Kvaila gi tu kvaila! Tokią gerą progą praleist ir nesusipažint! Ar tu nežinai, kas tai yra lietuviai? Jau mūsų poetas Vincentas kol aprašydamas lietuvių būdą pasakė: «Litwin, kiedy szczery, jak wosk topnieje» Ir teisingai pasakė: Lietuvis tai minkšta medegamedega --- medžiaga.. Iš jo ką norėsi padarysi: vokietį, lenką, gudą, totori, ką tik nori! JANCIA IR MILCIA Cha, cha, cha! Ką tik nori: gudą, totorį! Cha, cha, cha! visos juokiasi JANCIA meiluodama Manią Oi, Munyte, kokia tu juokdarė! juokiasi MUNIA Aš kalbu ne dėl to, kad jums juoką padarius, bet dė lto, kad žinotumei, kaip esti ir kaip gali išeit visa išmintingai darant. JANCIA Gali būt, gali būt; tu išmintingesnė, tu daug daugiau už mus žinai. Bet gi tos pavardės... Oi, tos pavardės! Tokios jau! MUNIA Kaip lengva perdirbti lietuvį --- taip lengva perdirbti ir jo pavardę. Imkime: Brazdžionis, Mikonis, --- atmetus gailinę --- «is» bus italai: Mikoni, Brasdžioni. --- Paimlioms, Katilionis --- vėl, bent ką atmetus, bent ką pridėjus bus: Katillon, Palliulion --- prancūzai. Arba: Einorius, Bundorius --- Einer, Bunder --- vokiečiai, tikri vokiečiai! MILCIA Taip, taip, gana gražios pavardės, bet ką to iš tokio Žagaro ir Stagaro ištaisysi? MUNIA Labai lengva: Žagariewicz, Stagariewicz. JANCIA pertraukdama Jau ne! Ne! Kai tik pavardė ant «wicz» baigiasi, tuojau žymu, kad lietuvis. MUNIA mąsto, mąsto, trina sau kaktą Jau žinau: pan Žagarski, pan Stagarski --- ką? MILCIA IR JANCIA Gražiai, tikrai gražiai skamba! Munyte! MUNIA grasograso --- grasina. pirštu Sakoma --- Maryt, o ne Manyt --- atminkite. JANCIA Taip, taip! Maryt, kokia tu gudri! Kaip tu visa greit sumeti! MILCIA Bet sakykite, kaip permainius pavardės gyventi Lietuvoje? Visi juoksis... MUNIA Kas gi privers jus čia gyventi? Ar negalima bus išsikelti už Uralo, už Baikalo, ant Amūro, kur patinka --- pasaulis platus! MILCIA Tiesa, pasaulis platus, bet toks lietuvis ar panorėtų, ar sutiktų kur ten už Uralo, už Baikalo kraustytis. MUNIA O! Be abejo sutiks. Tam jisai ir lietuvis. Aš jau apie tokiuos girdėjau, lengvai duodasi už nosies vedžioti. JANCIA IR MILCIA Chi! Chi! Chi! Duodasi vedžioti. Tai juokai. Chi! Chi! Chi! MUNIA Gana jau tų juokų! Reikia padaryti bent vieną repeticiją. Na, Jonyt, sėsk prie fortepijono, mes, Maryt, taisykime kakarineskakarinė --- gerklė, balsas.. Jancia sėda ir skambina. Munia ir Milcia dainuoja MUNIA IR MILCIA «Ko-gi skauda man širdelę,/ Ko gi man nuobodu,/ Kai pažiūriu į upelę/ Ir šį žalią sodą... » KARLINSKAS įeina, žiūri į dukteris, dairosi MUNIA, MILCIA IR JANCIA Tėtušis, tėtušis! Meilinasi prie jo, glosto jį, bučiuoja... KARLINSKAS Ką aš matau? Ką aš matau!? Komedijas taisote, tikras komedijas! MUNIA Ne komedijas, tetuši!. MILCIA Mes lietuvaitės! JANCIA Mes lietuvaitės! KARLINSKAS Ir kas iš jūsų dedas! Kas dedas! Ir tai vis dėlto, kad privilioti kokį ten klapąklapas --- bernas. studentą. MUNIA Tetušėl, studentas jau nebe klapas, jis jau... KARLINSKAS Taip, taip, nesant žuvies geras ir vėžys. Tik kažin ar pasiseka... MUNIA Šį kartą pasiseks... Tikrai pasiseks. Tik jus su mama netrukdykite... Jei jums kas nepatiks, ar netaip matysis --- nuduokite, lyg ir nematote, žodžiu, visai atsidėkite ant mūsųvisai atsidėkite ant mūsų --- pasikliaukite mumis.. KARLINSKAS Ant jūsų atsidėti? MUNIA Taip, mes visa gerai išvesime. KARLINSKASKARLINSKAS Ar taip? Ar gi jus galėjote iš tikro ką nors rimto sumanyti? MUNIA, MILCIA IR JANCIA Labai rimto, labai rimto! MUNIA Mes, tėtušėli, darome repeticijas, dainuojame. Prašom paklausyti. Jancia tikrai gražiai dainuoja, JANCIA sėdasi prie fortepijono MUNIA IR MILCIA stovėdamos dainuoja «Vilija mūsų upeliu motina/ Tur’ dugni aukso, o veidą mėlyną»... ULIUTĖ įbėga uždususi Panytės! Svečiai atvažiavo. MUNIA, JANCIA IR MILCIA Svečiai? JANCIA Ar dar toli? ULIUTĖ Dar toli, tik ant kalno užvažiavo. Munia greit dairosi apie savo sijoną, Jancia prie veidrodžio taiso apykaklę, plaukas, Milcia ima kraustyti popieras ant fortepijono ir stalelio. Munia greit bėgioja nerami. Karklinskas stebisi, trauko pečiais MUNIA Padūko, ar ką --- imt dabar ir atvažiuot! O čia dar niekur nieko! Ir kas tai matė?! Taip anksti rytol.. Ir kaip buvo prašyta, kaip aiškiai prašyta, sakyta tam asilui dėdei Jonui, kad juodu pas save užtūrėtų užtūrėtų --- užlaikytų.... Kad lauksime po pietų... Ir ko čia dabar griebtis? Kas pradėt! Uliutei Uliut, greit nupink man rožių su rūtomis vainiką --- greitai, greitai! MILCIA Man gi iš vosilkųvosilka --- rugiagėlė.! Skubink! Skubink! ULIUTĖ Dievulėliau mano, kur gi dabar vosilkų pririnksiu! kaso sau pakaušį MUNIA Greičiau, Ule, greičiau! JANCIA Man keletą aguonų raudonųjų paskynus atnešk. Greitai! Uliutė eina nuleidusi galvą, Milcia ją sulaiko MILCIA Grėblį man atnešk! Grėblį! Mano kambaryj pastatyk! ULIUTĖ Ką, panyt, grebenes? MILCIA Grėblį, tu varna, grėblį, sakau! KARLINSKAS Na, komedijos tai komedijos! JUZIENĖ ieidama Viešnios atvažiavo! visi nustebę: Viešnios. Viėšnios... KARLINSKAS Ne svečiai? Viešnios? JUZIENĖ O kaip-gi --- viešnios: panelės Balinskaičios ir Žalinskaičių viena. MUNIA, JANCIA IR MILCIA O kad jas kur tuoj! O kad jas! MUNIA Visą pieną sugadins! JANCIA Visas efektas pražus! MILCIA Kas dabar bus? Kas bus? KARLINSKAS Uu... Komedija, tai komedija! juokiasi MUNIA greit prie Juzienės Mūsų nėra namie. Greitai Juziene! stumia ją už durų JUZIENĖ spaudžiasi atgal Ar ir pono nėra namie? MUNIA Nėra, nėra! Eik greičiau! pastūmėjo ją JUZIENĖ vėl įlenda O ponia? MILCIA Ponia serga. MUNIA Ne, ne! Ne! Dar norės prilankyti. Visi išvažiavo! Nieko nėra namie! Nieko! JUZIENĖ išėjusi, balsiai Nieko nėra namie! Nei panelių, nei pono, nei ponios; visi išvažiavo! Išvažiavo! Uždanga. VEIKSMAS III PAVEIKSLAS I Jancia sėdi prie fortepijono, skambios, tai vėl prieina prie lango, pažiūri, ir vėl sėdasi skambinti JANCIA sau Man jau ir skambint nusibodot Tarytum girdėjos --- važiavo. Kažin Munia darželyj ką veikia? keliasi, eina prie lango Cha, cha, cha! Ji laukia rūteles laistydama... Eina prie veidrodžio, apžiūrėti savo gražius baltus rūbus --- vaikštinėja, rūžosi Uu! Kaip nuobodu laukti! Cit! Vėl darda. Bene jie važiuoja? Eioa prie lango Jau ant galojau ant galo --- pagaliau.! Suploja rankomis, sėdasi prie fortepijono, skambina dainuodama «Vilija plaukia Kauno gražiam slėnyj,/ Kur tuliponai ir narcizai vieni.» MUNIA einą atsigręždama, paskui ją eina Žagaras ir Stagaras, Jancia nustoja dainavusi Prašau, prašau! Rodydama Jancią Mano sesuo --- Jonytė. studentai rekomenduojasi JANCIA Nors netikėti, bet mieli svečiai! BALYS Su didžiausiu džiaugsmu skubiname pasipažinti su tamstomis. KAZYS Kaip malonu keleiviui atrasti tyruose oazę, o ant tos oazės puikiausios painios! JANCIA šypsodamasi Kaip gražiai tamsta kalbi... MUNIA Tuojau matyt žmogus inteligentas... KAZYS Ačiū už komplimentą. JANCIA Ši kraštą teisingai galima prilyginti tyrams: liūdnas, tamsus... BALYS Kraštas turįs tiek gražių panelių --- negali vadintis tamsus... KAZYS Tamstos apšviečiate jį kaip aušrinės žvaigždelės. Mes apie tamstų darbus girdėjome. MUNIA nuleisdama akis, nekaltai Mūsų norai geri, gal ką ir padarytumėm, bet mes... Suristos... Suvaržytos... Jeigu ką ir darome, tai slapta, tylomis, kad nebūtų nesmagumų, barnių... BALYS pasigailėdamas Tamstas persekioja kaimynai? KAZYS Tėveliai tamstas bara? MUNIA Ir tėveliai ir kaimynai persekioja mus, litvomanėmislitvomanas --- kas laikosi litvomanijos. vadina ir taip toliau... Sunku kentėti! JANCIA Sunku kentėti! KAZYS Kuo didesnis vargas, tuo didesnis nuopelnas. BALYS Jancei Kokia garbė pridera tamstoms! MUNIA Pas mus nėra mokytų žmonių. JANCIA Vieni tamsuoliai, niekas mums nepadeda. MUNIA Arčiau pasipažinę prašysime tamstų pagalbos, čia dirva plati, daug reikia vargo ir triūso. BALYS IR KAZYS Visa širdžia, visomis jėgomis, ką galėdami tamstoms padėsime... MILCIA už lango dainuoja: «Viena sesulė ryto šalelėj,/ Antra pieta šalelėj,/ O aš trečioji, jaunesnioji,/ Lankoj šienelį grėbiau»... KAZYS pešteli Balį Girdi? BALYS Graži, puiki dainelė, bet dar gražesnis balselis... MILCIA įbėga, skaisti, graži, vosilkų vainiku ant galvos, grėblelis rankoje, įbėgus dailiai apsigąsta Aa! Aš atbėgau judviejų pašauktų! Aptikau kai ką įdomaus! Labai įdomaus! MUNIA Negalime, svečius turime. prie studento Mūsų sesuo Meilytė --- grebėjėlė. JANCIA prie Milcės Ponai: Žagaras, Stagaras. MILCIA paduodama jiems ranką Labai malonu, labai malonu! Kaip pavargau! KAZYS priima grėblį ir stato jį kertėn A! Panelė pavargusi. Panelė šieną grėbusi. MUNIA Labai mums malonu su darbo žmonėmis susieiti, pasišnekėti, pasidainuoti, bet niekur negalime; tai einame po eilei visos prie darbo --- ten mums nieks nekliudo. KAZYS prie Balio Girdi? BALYS Girdžiu, brol, girdžiu! panelės sėdasi ir prašo svečius sėstis MUNIA Tamstos neseniai čion atvykę, kaip gi patinka mūsų šalelėj? BALYS Labai, labai! Mes nesitikėjome, kad šioji šalelė turės tokius gyventojus. KAZYS Kaip malonu su tamstomis pasipažinus, kiek mes galėsime pasinaudoti! Tamstos taip puikiai dainuojate, tikiuos --- neatsisakysite mums suteikti dainų, gaidų... Pas tamstas turbūt jų nemažai yra? MUNIA Be abejo, be abejo, bet.. abejotinai JANCIA Apie tai vėliau; dabar geriau padainuokime! BALYS IR KAZYS Prašome, labai prašome! Mielu noru klausysime! MUNIA Aš atsisakau; nors mėgstu, bet negaliu dainuoti, neturiu balso... KAZYS Mes girdėjome, panelės Marytės puikus balsas; labai puikus! MUNIA Kada? Kada tamstos galėjote girdėti. KAZYS Girdėjome atvažiuodami, tamsta dainavai žolynus skindama. MUNIA Nuo tamstų nei pasislėpti negalima... BALYS Panelė Meilyta taip pat gražų balsą turi, prašom nesibranginti, labai prašome. MILCIA Aš taip pat atsiprašau, aš pavargusi... JANCIA Gana derėtis! Tu Maryt pradėk prie studento, tamstos, mums padėsite? Būtinai padėsite. BALYS IR KAZYS Jei tik galėsime, padėsime. Jancia ima skambinti „Viliją"; Munia ir Milcia dainuoja, studentai pritaria; už darų rankę plojimas ir „bravo! bravo!"; išeina Karklinskas, Judita, Romukas ir Damukas KARLINSKAS Oo! Svečiai prie svečių! Svečiai prie svečių! Kaip linksma! Balys ir Kazys sveikina Karklinskus persistatydami, Damukas ir Romukas sveikina paneles karštai, studentus šaltai, iš didžio, Karklinskienė, sėsdamasi ant kanapos, prašo svečius sėstis DAMUKAS prie Manės Pana Marija taip gražiai dainuoja, o aš to ligšiol nežinojau. Słowo honornuSłowo honornu --- garbės žodis.! Prašau dainuoti toliau, labai prašau! MUNIA Šiandien neketinu tamstos prašymų išklausyti. nusigrįžta nuo jo ROMUKAS prie Jancės Pirmą kartą pastebėjau, koks puikus panelės Janinos balsas. Kazys ir Balys šnekasi tarp savęs JANCIA Mano balsas ne tamstai. DAMNKAS prie Milcės Panele Emilija! Ar tai nutrūkusi daina jau nebeprasidės. MILCIA piktai Tamsta nei nelauk. KARLINSKAS prieina prie Damuko ir Hamako Mes, panie dobrodzieju, padarysime vintovinto --- 2--5 asmenų kortų žaidimas. partiją. visi trys nueina prie korto stalelio, susėda, varto kortas BALYS Panele Maryte, prašau toliau dainuoti! KAZYS Ir aš labai prašau! MUNIA Aš prie anų svečių negaliu dainuoti. MILCIA Aš taip pat negaliu. JANCIA Nei aš! BALYS Netikėta ir nemaloni kliūtis. KAZYS A, kaip gailai Man labai patinka visa iš Mickevičiaus! MUNIA meiliai A! Tamstai Mickevičiaus raštai patinka? Man taip pat labai patinka, aš dabar verčiu lietuvių kalbon «Poną Tadeušą». KAZYS meiliai nusistebėjęs Tamsta verti «Poną Tadeušą MUNIA Verčia, jau gana seniai pradėjau. Meilytė gi verčia «Konradą Valenrodą». BALYS Milžiniškas tai darbas, verst tokius veikalus, kaip «Konradas Valenrodas», «Ponas Tadeušas». MUNIA Aš manau, kad tas atneš nemažai naudos. BALYS IR KAZYS Be abejo didelės naudos! Didelė naudos! KAZYS pešleli Balį, tylomis Ar tu girdi? BALYS Matau, brol, matau. panelės ima kraustyt, dėstyt knygas ant stalelio ir ant fortepijono, Kazys ir Balys žiūri į jas meiliai; nuo kortų stalelio girdėtis šauksmai: „Duok kortas?!" „Tavo eilė"! ,,Eik! “ ,,2 kryžių!" ,,3-s būbnai!" Karklinskas atidžiai žiūri į kortas; Damukas tr Romukas piktai žvairuoja i studentus; Judita prieina prie vienų, prieina prie kitų ir nusišypsojus vėl sėdasi ant kanaposkanapos --- sofos. JANCIA Maryt, ar tu jau pabaigei skaityti Boklį? MUNIA Da nebaigiau, nes turiu iš ten daug ištraukų išrašyti. O tu su Volteru ar jau toli nuėjai? BALYS Manei Tamsta Boklį studijuoji? KAZYS Jancei Volterį tamsta skaitai? JANCIA Taip, kartais, bet dabar vasaros laiku aš dažniausia užsiimu lengvu darbeliu --- renku lietuviškas dainas. MILCIA O aš užrašinėju gaidas. Munia prieina prie motinos, ką tai tylomis pasako, sugrįžus varto pluoštą popieriaus BALYS priėjęs žiūri pasilenkęs Aa! tamstos turite Bičiuolio raštus? Kaip tamstoms patinka? MUNIA Labai patinka. Kam gi nepatiks tokie gražūs raštai! varto popierius KAZYS A ir laikraštį tamstos turite? MUNIA graso pirštu rodydama kortų stalelį Nekalbėk, tamsta, taip balsiaibalsiai --- garsiai.. KAZYS Aa, supranta, atleisk tamsta... JUDITA eina prie durų Mergaitės! Eikšite padėti man prie ūkio darbo. JANCIA Ar visos, mamyt? JUDITA Taip, visos, atsiprašant svečių. JANCIA kraipydamasi prieš studentus Tamstos tuo laiko pakalbėsite su mūsų kaimynais. KAZYS Aš velyčiauvelyčiau --- mieliau norėčiau. eiti drauge su tamsta. MILCIA Mes greit sugrįšime. KAZYS Mano širdis būs prie tamstos. panelės išeina. Studentai žiūri meiliai paskui jas BALYS O ką? Ar tu svajojai kada apie ką nors panašaus? KAZYS Svajot gal ir svajojau, bet niekaip netikėjau, kad mūsų padangėje galėtų rastis tokios panelės! Oi, Baliuk tu mano! Tai aniołaianiołai --- angelai., tikri aniołai! BALYS Kokia laimė būtų su tokiuo aniołu gyventi! KAZYS Aš... Aš nei svajot nedrįstu, kaip? Kaip galėtų tai būti? liūdnai O gal jau jos seniai tiem dviem pasižadėję? rodo Damuką ir Romuką BALYS Tų tai man nebaisu! Mes akademikai, mes inteligentai, o čia sau šliachcicai, anot jų kalbos: «domotūraidomotūras --- namisėda.». Sako, turį savo dvarus, bet tokioms panelėms nerūpės jų dvarai, kaip ir jie patys. Jos kiaušis širdies, o širdį turime mudu --- tik mudu! nusišypso pasidžiaugdami KAZYS Aš, aš visai pražuvęs. Širdis pilna jausmų! Negaliu! Negaliu! Taip ir būt: ji --- arba nei vienai. BALYS Kuri gi, kuri tavo išrinktinė? Kuri? KAZYS Panelė Marytė. Aki panelė Marytė! BALYS Kodėl būtinai panelę Marytę renki? Juk visos jos gražios, visos paikios, visos karštos patrijotės. Kodėl būtinai panelę Marytę išrinkai? Ir aš apie ją maniau. Ji man labai patiko... Aš... Aš... Ją myliu! KAZYS Na? Tu myli panelę Marytę. Bet gi ji man prielankesnė. Aiškiai matyt, kad ji man prielankesnė. BALYS Sakai, panelė Marytė tau prielankesnė? Tai man tegu bus panelė Jonė --- ji taip labai meili ir graži mergaitė... KAZYS pats sau Kasžin? O gal panelė Jonė ir vertesnė. Sulig gražumo, tai ji už visas gražesnė... O jau balsas! O balsas! balsiai Klausyk, broliuk! Kam čia mums bartis? Tebūnie tau panelė Marytė, o aš pulsiu prie panelės Jonės... Ji... BALYS piktai Štai tau! Kurią aš apsirenku, kuri man labiau patinka, tos balinai ir jam reikia! Tuojau ir jam ta patinka! vaikščioja supykęs KAZYS pats sau Barniais nieko nepadarysi --- nieko nelaimėsi. Pagalios, ką čia? Jos visos labai puikios, gražios, reikia tik arčiau prisižiūrėti... Marytė lyg nebe jaunutė... 0 gal pati jaunė už visas vertesnė? Koks saldus pažvelgimas! Kokios nekaltos akutės! Anioliškosanioliškos --- angeliškos. ! 0 darbininkė! Ir šieną grėbia, ir «Konradą Valendrodą» verčia. apkabindamas Bali Ne, broli, taip neišpuola, tarp mūsų neturi būti barnių --- mes inteligentai; sutarkime geruoju. Klausyk, aš veliju sau panelę Meilytę, aš myliu ją. Tik ją vieną! Prie jos pulsiu, jai pasisakysią... Jai savo jausmus išreikšiu. O! Ji manęs neatmes; ji mane pamylės! BALYS meiliai Kazį apkabindamas Kaziuk tu mano mielas! Gerai! Mes šliachtas nurungsime! KAZYS Nurungsime, be abejo, nurungsime! BALYS Tai tau panelė Meilytė --- o man panelė Marytė! KAZYS Vėl tau panelė Meilytė? O panelė Jonė? BALYS Panelė Jonė? Ji sulauks savojo... Ji graži, meili, bet ne man! KAZYS Ir aš pripažįstu, kad ji meili, graži, išmintinga, bet ir ne man. 0 kad tik mokėtume mes joms įsiteikti! Kad bent joms patiktumėm. BALYS Kad tik mus pamylėtų, visa kita bus gerai. Tai taip, panelė Marytė mano, o tavo... KAZYS linksmai Meilytė! Meilytė mano! paduoda sau rankas ir spaudžia KAZYS IR BALYS Būsime svainiai! Svainiai būsime! KARLINSKAS nuo kortą stalelio atsiliepia Pas tamstas derybos? Palaukite, perimsiu rankas. BALYS Ačiū, jau mes susiderinom. Kaip gi tamstai kortos? KARLINSKAS Labai gerai! Labai gerai! Nutašiau abudu kaimynus. Cha, cha! Cha!! Abudu!! KAZYS prie Romuko Gaila man tamstų --- prasilošusių! ROMUKAS Niekai! Sakoma: kam nesiseka prie kortų, tam sekasi prie panelių. Cha, cha, cha! juokiasi piktai žiūrėdamas į studentus KAZYS prie Balio Ar nujauti priešininką? BALYS Nujaučiu, bet nepasiduosime! KAZYS Nepasiduosime! įeina panelės, studentai jas pasitinka, Romukas ir Damukas žvairuojažvairuoja --- žiūri. į juos MUNIA Ar nebuvo tamstoms ilgu? BALYS Ilgu! Labai ilgu! Džiaugiamės, tamstų sulaukę. JANCIA Čia taip trošku, pereikime kitan kambarin. BALYS O gal panelės būtu malonios su mumis pasivaikščioti po sodną? MUNIA, JANCIA IR MILCIA Mielu uoru! išeina, pirmoji Jancia Balys paduoda ranką Muniai, Kazys --- Milciai KARLINSKAS pasikėlęs šaukia Kur taip, kur? Tuoj bus arbata. MUNIA atsigręždama Mes, tėvuk, prie arbatos sugrįšime! Damukas ir Romukas piktai žvairuoja ULIUTĖ įeina Ponai, gaspadorius prašo. KARLINSKAS Einu, einu! O kad jus: nei partijos neduos pabaigti! Taip jau su tokiu, baigia žmogų kankinti. O gal ir Tamstos eitumet pasivaikščioti sodnau? Atsiprašau. išeina DAMUKAS meta kortas piktai Pfu! Prasmegkite jus! Ir čia pralaimėta --- ir ten rodo į duris, kur išėjo panelės. Pralaimėta. Išleidome iš savo rankų --- išleidome! ROMUKAS Taip jau esti; kol savo rankose turime koki nors turtą, nepažįstame jo vertės, tiktai praradę pasigailime! DAMUKAS karštai Jos dabar i mus nei žiūrėt nebenori... Čia, pone, vyrai --- kaip ąžuolai: jauni, tvirti, gražūs ir nors mužikų vaikai, bet turi mokslą ir gali padaryt karjerą. ROMUKAS Ir aš pripažįstu, kad jie aukščiau mūsų stovi... DAMUKAS rūsčiai O, kad tu nesulauktum! Tie klapai stovėtų aukščiau mūsų! Mes bajorai, mes šliachta iš senelių, senelių, mes.. ROMUKAS Kandidatai į senbernius! glosto savo plikę DAMUKAS taip pat paglosto savo plikę, bėgioja supykęs Prakeikta plikė! Pfu! Jau metas būtų pradėti žmoniškai gyventi. Nusibodo jau nei šioks nei toks gyvenimas. Na, ir sakyk tu žmogus: maniau --- šiada tada --- Munia bus mano, bet dabar gavau ilgą nosį --- ilgiausią nosį! ROMUKAS Tu įsimylėjęs, ar ką, bieso? DAMUKAS Ką ten kalbėti apie įsimylėjimą! Supranti gerai, kad kaip tau, taip ir man seniai jau praėjo meilės laikai. ROMUKAS Žmonės sako, seną pečių --- velnias kursto. DAMUKAS piktai Tai tegu ir tave pakursto! Ką tu mane erzini ir pykdai savo ramumu! čia ne juokai! Žinai gi tu, kad visi nuo seno laikė mus Karklinskaičių sužieduotiniaissužieduotiniais --- sužadėtiniais.. Visi apie tai kalbėjo. Nežinoma kas tuos liežuvius paleido. Aš niekuomet neketinau vesti ir gal dabar būčiau kitos pasiieškojęs... ROMUKAS O gal būtum baigęs amžių su Barborėle! DAMUKAS Nutilk, begėdi! Kokie čia tau juokai? Ką sakys žmonės, kai jos išeis už kitų --- būtinai už jų? ROMUKAS Kalbės visi, kad mus pametė. Cha, cha, cha! Paneles pametė! Paneles pametė! Bet nebijok! Gali dar... Gali studenčiukams nepasisekti. DAMUKAS Kur tau nepasiseks! Ar nematai, kad vargšai bernaičiai apipinti, kaip tinklu. Jie tuose dalykuose kvailučiai. Panelės gi gudrios. O! Gudrios. Tie jau jų žabanguosežabangai --- pinklės, spąstai.. Žabanguose. ROMUKAS Jaučiu, kad bus vestuvių, bus vestuvių! DAMUKAS Biesas juos čia užvežė! Kasžin iš kur atvažiavo. Tik ką pažinę --- ir prilipo, kaip musės prie medaus. Drąsuoliai! Bet aš neapsileisiu. Aš juos nurungsiu prie Romuko. Bet sakyk kokiu būdu? ROMUKAS Hm, hm... Kokiu būdu? Ir aš nežinau kokiu būdu? Reikės visaip bandyti... Čia ne juokai, pone. Ne, honor szlachecki neleidžia pasiduoti! Veikt ir veikt greičiausia, veikti abiem išvien. DAMUKAS kasydamas plikę Ir kaip čia dabar pradėti. Nei iš šio, nei iš to pirštis? Gausi arbūzą --- ir gana. O žmonėms bus juoko. sujudęs Prisieis prarasti nuo galvos paskutinį plauką jaunikiu beūliojant... ROMUKAS Nereikia taip nusiminti. Man rodos, dar nėra taip blogai. Panelės... Na, su panelėmis bus vargo. Ta prakeikta plikė daug gadina. Bet su tėvais gali visa padaryti. Ar šiaip, ar taip --- mes turime didesnes privilegijas. Mes szlachtai Dworzanie! Prie to turime savo dvarus. Karklinskai labai to žiūri! Ir panelei Milcei mano dvaras labai patinka; ji nekartą man sakydavo: «kokia smagi vieta, kaip norėčiau aš čionai gyventi!» Aš dabar jai tuos žodžius priminsiu. Aš iš tikrųjų prie jos pulsiu, sakysiu, kad be jos pražūsiu... DAMUKAS Tai, sakai, man reikėtų pirma prie tėvų? ROMUKAS Taip, taip... Tėvams įsiteiktiįsiteikti --- įtikti, patikti., paniepanie --- pone., tėvams svarbiausia, svarbiausia. DAMUKAS Bet reikia rūpintis greičiau, kol tie prakeikti studentai jų širdyse nejsigalėjo. Paskui nieko nebepadarysi. ROMUKAS Taigi rūpinkimės. Rūpinkimės. Švogeriaišvogeris --- svainis. būsime, panie! Švogeriai! abudu juokiasi linksmai Uždanga. PAVEIKSLAS II visa Karklinskų šeimyna sėdi valgomajame kambaryje užustalėje prie arbatos, visi pasipuošę, Uliutė stovi prie virdulio, pila arbatą, dalija ponams, įeina Juzienė JUZIENĖ Ponai, man reikia grūdų paukščiams, gaspadorius neduoda! Sako, be pono negalima --- maža esą. KARLINSKAS Cichocicho --- tyla, tylėkite., cicho! Nuo šios dienos gana jums lietuviškai kalbėti --- liaukitės! Dabokite! JUZIENĖ Kaip, ponuli? Kaip, ponuli? KARLINSKAS Lenkiškai kalbėti --- sakau! JUZIENĖ Lenkiškai? Ar vėl? KARLINSKAS Vis, vis, sakant ir prisakau jums, kad man lietuviškai --- nei žodžio! Juzienė ir Uliutė stebisi, žiūri viena i kitą ULIUTĖ Panelės barsis... MUNIA, JANCIA IR MILCIA Nesibars! Nesibars! JUZIENĖ Buvo prisakyta, buvo liepta pačių ponų ir panelių --- mums visiems lietuviškai, tik lietuviškai kalbėti. KARLINSKAS Kas buvo --- nebėra ir nebebus! Ir panelės jau panelėmis nebebus! keliasi nuo kėdės ir rodo: štai jums ponia Zeleskienė rodo Milcią, štai jums ponia Goreckienė rodo Munią, štai jums ponia rodo Jancią. Ponia... Ponia... JANCIA pertraukdama surinka piktai Nereikia! Nenoriu!! prie tarnaičių Eikite sau! Ko čia vėpsote. Juzienė ir Uliutė eina tingiai KARLINSKAS Atsiminkite ką pasakiau! Juzienei Pasakyk ir gaspadoriui, ką prisakiau! JUZIENĖ Reikės jau pasakyt ar ką! JUDITA Tėvuk, mums dar tai tai to kraičiamskraitis --- nuotakos turtas. trūksta. MUNIA, JANCIA IR MILCIA Mums, tėvuk daug, dar labai daug trūksta! JUDITA Norėtumėm gavę bent kiek pinigų Varšuvon nuvažiuoti, čia nieko gero negalima pirkti. KARLINSKAS Važiuokite, važiuokite ir pirkite ko reikia --- pinigų bus. O! Bus! Su kreditu dabar nebe bėda: Damuko dvaras, Romuko dvaras --- dar be skolų! MILCIA Kaip mūsų tėvukas dabar linksmas! KARLINSKAS Ir kaip čia dabar nebūti linksmam: trejos vestuvės! Iš karto trejos vestuvės!!! JUDITA Matai, žmogau, kaip visa gerai išėjo. O kas buvo verksmo, kas buvo barnių, kiek sveikatos tu man atėmei! KARLINSKAS Kas galėjo to tikėtis. JUDITA Aš gi tau sakiau: atsidėk ant manęsatsidėk ant manęs --- pasikliauk manimi.. Pasitikėk manim. Aš visa gerai išvesiu, visa gerai sutaisysiu. Ot ir išvedžiau --- ir sutaisiau. Ir tai aš! Tiktai aš! KARLINSKAS linksmai šypsodamos artinasi prie jos klaupiasi prieš ją žemai nulenkdamas galvą Judita tu mano! Atleisk man. Nusidėjau aš. Dabar matau, širdyt, kad ačiū tau išsivadavome! bučiuoja ranką ir keliasi Išsivadavom... Cha, cha, cha. ... Trejos vestuvės iš karto. Tai kaip iš pasakos! Trejos vestuvės! JUDITA ką tai patylomis pasako dukterims, tos visos eina prie tėvo ir bučiuoja KARLINSKAS susigriaudinęs Mano jus dukrelės, kaip mes laimingi! MILCIA Bet man mano Kaziuko gaila... liūdnai --- Gaila! Jis taip mane mylėjo, taip mylėjo! Gaila --- širdį sopasopa --- skauda.... MUNIA Ir man jo bent kiek gaila. Bet ką darysi: tuose dalykuose turi veikti protas, ne širdis. Širdies vedama kasžin kur nueisi... Gyvenime reikia įsitaisyti praktiškai. Kaziukas, žinai koks svajotojas apie nebotus daiktus, apie nepasiekiamus idealus. Su tokiu žmogum sunkus gyvenimas: šiada tada gali atsitikti nelaimė. Įklius kur ir pabaiga! Jau ką negalima --- tai negalima buvo eiti už jo. Ką taip eiti, tai geriau pulti į vandeni ir nusiskandinti... MILCIA Munyte, nekalbėk taip. Aš jo dar labiau gailiu, primindama jo gražias kalbas: «Meilyt», sakė jisai --- «mes gyvensime žmonių labui. Mes abu dirbsime, vargsime --- tik dėl žmonių gero... Jei reikės, ir galvą už šventą darbą padėsime..» O paskui... Paskui... Kaip jis verkė atsisveikindamas su manim... Oo! uždengia akis MUNIA Nebe laikas dabar vaitot ir gailėt atmestojo! Tesiramina jis kaip išmanydamas. O tau reikia pagalvoti apie savo ateitį! MILCIA Mano ateitis skaisti, graži, be rūpesčių! Bet Jancia... Jancia nabagėlė... MUNIA Taip, Jancia nabagėlė! JANCIA Kodėl jūs manęs taip gailite? VISI Kaip tavęs negailėti, kaip negailėti tavęs --- už klapo išduodant... JUDITA meilindama ją Dukrele mano miela, už klapo. JANCIA piktai pasipurtinusi Neaimanuokite ir negailėkite manęs! Mano ateitis skaistesnė ir gražesnė negu jūsų visų drauge. Man klosis geriau negu jums. Matysite! Tasai klapas šoks pagal mano muzikąšoks pagal mano muziką --- dabar: pagal mano dudelę.. Matysite visi --- matysite! Jancia apsisuka ant užpenčių ir išbėga Uždanga.