Baranauskas, Antanas Anykščių šilelis Bogdziewicz, Monika Choromańska, Paulina Fundacja Nowoczesna Polska Romantyzm Liryka Poemat Utwór powstał w ramach konkursu ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013", realizowanego za pośrednictwem MSZ RP w roki 2013. Zezwala się na dowolne wykorzystanie utworu, pod warunkiem zachowania ww. informacji, w tym informacji o stosowanej licencji, o posiadaczach praw oraz o konkursie ,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013". Publikacja wyraża jedynie poglądy autora i nie może byc utożsamiana z oficjalnym stanowiskiem Ministerstwa Spraw Zagranicznych RP. Publikacija parengta įgyvendinant projektą ,,Wolne Lektury" (http://wolnelektury.pl). Skaitmeninė reprodukcija padaryta Fondo ,,Nowoczesna Polska"/Lietuvos kultūros paveldo --- virtualioje erdvėje (http://www.epaveldas.lt), pasitelkiant egzempliorių iš bibliotekos kolekcijos. Veikalas sukurtas konkurso, įgyvendinamo 2013 m. bendradarbiaujant su Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija --- ,,Bendradarbiavimas viešosios diplomatijos srityje 2013" (,,Współpraca w dziedzinie dyplomacji publicznej 2013") ribose. Leidžiama laisvai naudoti veikalą, su sąlyga, jog bus išsaugota aukščiau pateikta informacija, taip pat informacija apie taikomą licenciją, teisės turėtojus bei konkursą. Publikacija išreiškia tik autoriaus pažiūras, todėl negali būti tapatinama su oficialiomis Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pažiūromis. http://wolnelektury.pl/katalog/lektura/antanas-baranauskas-anyksci-silelis http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=30328 Antanas Baranauskas, Anykščių šilelis, Vilnius, Juozapo Zavadzkio Spaustuveje, 1905. Domena publiczna - Antanas Baranauskas zm. 1902. 1973 xml text text 2013-09-16 lit http://redakcja.wolnelektury.pl/media/dynamic/cover/image/2685.jpg Meadow Creek, jcookfisher@Flickr, CC BY 2.0 http://redakcja.wolnelektury.pl/cover/image/2685 Poezja DC.WL-P 3MN Sudabartinta: *leksiką, pvz.: jųsų -> jūsų, int -> į, sumįša -> sumiša, įra -> yra, teip -> taip *fleksiją, pvz.: vardažodžių dgs. V. (žvėrįs -> žvėrys, patįs -> patys), veiksmažodžių bendraties formos (klausyties -> klausytis) *žodžių rašymą kartu ir atskirai, pvz.: iš-po -> iš po, dėlto -> dėl to, ištolo -> iš tolo *didžiųjų raidžių rašymą, pvz.: Kas ten šlama? --- o, vėjo papūstas la pelis -> Kas ten šlama? --- O, vėjo papūstas lapelis Kas ten treška? --- o, vilkas: dieną mat ažuodžia -> Kas ten treška? --- O, vilkas: dieną mat ažuodžia Anykščių šilelis (pol. Borek oniksztyński) jest to najsłynniejsze dzieło Antanasa Baranauskasa (pol. Antoniego Baranowskiego). Poemat, opiewający piękno przyrody ojczystej, legendarną przeszłość Ziemi Litewskiej, ukazuje czytelnikom głęboką więź duchową człowieka z przyrodą, której kultywowanie daje możliwość przeciwstawienia się współczesnym autorowi realiom. Poemat ów jest niczym pomnik wzniesiony narodowi walczącemu o swą wolność. Antanas Baranauskas Anykščių šilelis Gamta, Miškai, Nuostaba Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!/ Kas jūsų grožeigrožei --- dabar: grožiui. senobineisenobinei --- senovinei. tikę?tikę --- atsitikę, atsitiko. / Kur toj puikybė jūsų pasidėjo?pasidėjo --- dingo. / Kur ramus jūsų ūžimas nuo vėjo,/ Kai balto miško lapeliai šlamėjo/ Ir senos pušys siūravo, braškėjo?/ Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės,/ Katrų Katrų --- kurių. čilbančių taip ramu klausytis?/ Kur jūsų žvėrys, gyvuliai, žvėreliai?/ Kur žvėrų olos, laužai ir urveliai?/ Visa prapuolęprapuolę --- dingę. ; tik ant lauko pliko/ Kelios pušelės apykraivės liko!../ Skujomskujom --- spygliais., šakelėm ir šiškomsšiškoms --- žem. kankorėžiai. nuklotą/ Kepina saulė nenaudingą plotą,/ Į kurį žiūrint taip neramu regis:/ Lyglyg --- lyg (lygu, lygiai) ir lig (lik, liki, iki) rytiečiai neskiria, jie taria visuomet lyg. tartum rūmas suiręs, nudegęs,/ Lyg kokio miesto išgriuvus pūstynėpūstynė --- dykuma. ,/ Lyg kokio raisto apsvilus kemsynėkemsynė --- kemsynas, kemsų riaugusi vieta. !../ Miškan, būdavo, eini --- tai net akį veria;/ Vat taip linksmina dūšiądūšią --- sielą. , ažuažu --- dabar: už. širdies tveria;/ Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojaidūmojai --- galvojai.:/ Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! / Gamta, Miškai, Grybai Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!/ Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina!/ Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia!/ Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia!/ Minkštučiukai samanų patalai ištiesti/ Galvą į save traukia ir liula užliesti./ Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia,/ Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia./ Ant žalio, rausvo, balkšvo dugniodugnio --- dugno. taškai grybų/ Tarp medžių marguliuoja iš savų sodybų./ VoveruškųVoveruškų --- voveraičių. leikelės kur ne kur pro plyšį/ Iš po samanų marškos sarmatlyvaisarmatlyvai --- droviai, nedrąsiai. kyši./ Čia paliepiųpaliepių --- lakštabudžių šeimos valgomas grybas. torielkostorielkos --- lėkšė, čia: daug, gausu. po mišką išklotos,/ Čia kiauliabudės pūpso, lyg pievos kimsotoskimsotos --- dabar: kemsotas, su kemsais. ,/ Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokėsruduokės --- rudmėsė, grybų rūšis. ,/ Čia pušyne iš gruodo išauga žaliuokės,/ Čia rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės sutūpę, ---/ Linksmutės, gražiai auga, niekas joms nerūpi./ Čia kazlėkai pakrūmėms ant piemenų tako,/ Tartum kupkeliai kniūpšti, kaip Mickevčius sako./ Čia nemunėsnemunės --- kelmutis, grybų rūšis. iš kelmo, lepšiai tarp alksnyno;/ Čia šalpionaišalpionai --- pievagrybiai, mėšlagrybiai (dirvagrybių giminiečiai). tarp stuobrių dygsta iš skiedynoskiedyno --- vieta, kur daug skiedrų, kur kapojamos malkos. ./ Čia musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti,/ Čia grybai ir šungrybiai vardais nežymėti;/ Anei jų žmonės renka, anei žvėrys graužia,/ Jėg bėgdami par mišką galvijai išlaužia,/ Arba patys savaimi suglebęsuglebę --- praradę standumą. supūsta. ---/ Iš jų trąšos želmenais aplinkom išplūsta./ O iš visų viršesnis auga baravykas,/ ValigValig --- sulig. dainuškos žodžių --- ,,grybų pulkaunykas"/ Platus, storas, paspūtęspaspūtęs --- pasipūtęs. lyg tartum užklotas/ Ant kieto, drūto koto bliūdasbliūdas --- indas. palivotaspalivotas --- glazūruotas. ./ Greit auga, ilgai esti giminių visokių:/ Paąžuolių, raudonikių ir kitų kitokių. Gamta, Medžiai Žali ėgliaiėglius --- kadugys,kadagys., kaip kvietkaikvietkai --- gėlės. po dirvonus keri;/ tarpu jų kiškiai guli, kropkos vaikus peri./ Krūmai, žole barzdoti, kraštais mišką riečia,/ Ir linijos parejosparėjau --- perdėm,kiaurai. skersai mišką šviečia./ Alksniai, lepšių sodyba, palaukėms sužėlę,/ Šakoms kekes riešučių lazdynai iškėlę/ Atokaitoj brendinabrendina --- brandina, nokina. . O karklai po slėnį/ tarp liulančių paversmių pamėgo pavėnę./ Putinai krauju varva, serbentai po ŠlavęŠlavę --- upė Anykščių r. / Ir paliūnėmspaliūnėms --- po pelkėtas pievas. kur ne kur prieglaudą sau gavę./ Baltasis miškas kalnais, kaip tik padabojipadaboji --- apsaugo. :/ Čia berželiai kaip meldaimeldai --- vilskvinių šeimos augalas. PašlavįPašlavį --- slėnis palei Šlavės upę. apstoję,/ Čia visais lapais dreba epušės nusgandę;/ KožnojKožnoj --- kiekvienoje. klaiką nekantrios žalktyčiosžalktyčios --- žaltyčios, žalčio duktės. atrandi./ Čia ąžuolai ir uosiai prie egliųprie eglių --- An. ,,prie eglėm". sustojo,/ Lyg tartum čia žalktienė žalktienė --- žaltienė, žalčio patelė. patį apraudojo,/ Kai pieno putos vietoj kraujo puta plūdo/ Ir su vaikais iš savo motiniško sūdo/ MedžianMedžian --- dabar: medžiu. gailystagailysta --- gailesys, gailestis. virto --- pati egle tapo,/ Jaunučiukus aptaisė vaikus rūbais lapo./ Jieva, gluosna ir blendis, grūšiagrūšia --- kriaušė. , obelėlė;/ Savo seserį skundžia liekna sedulėlė./ Vinkšnos, šaltekšniai, liepai ir nesuskaityti/ Kitokių medžių skyriai tarp jų išsklaistyti./ Juos tiktai miške augę žmonės tepažįsta;/ Daktarai ir žiniuonys, ką po miškus klysta,/ Jų lapais, jų žievelėm arba šaknia kieta/ Nuo ligų ir padarų gydžiagydžia --- gydo. visą svietąsvietą --- pasaulį. ./ O mums, prastiems žmonelėms, tik žiūrėt patogu,/ Kai juos dengia ApveizdaApveizda --- šventė penktą sekmadienį po Velykų. žalių lapų stogu;/ Kai kožna burbuolytė išsprogsta, suskyla,/ Kai žiedų varške šakos obelų pražyla,/ Kai pervasarpervasar --- vasarą. žaliuoja tamsaus šilo šone,/ Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni,/ Tartum krauju Marčiupio pakalnes aptraukia/ Ir kai pliki stabarai pavasario laukia./ O pušelės! pušelės tos nesurokuotos!/ Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos,/ Ir vasarą, ir žiemą kaip rūtos žaliuoja,/ Liemuo liemenį plaka, kaip mendrės siūruoja./ Už pusvarsčio nesmatonesmato --- nesimato. --- toksai tankumynas!/ Nors nei laužais, nei šiekštom nežugriuvęsnežugriuvęs --- neužgriu- vęs., grynas;/ Nei šakelės nudžiūvę, nežupynęnežupynę --- neužpynę. vietos,/ Pušys aukštos ir lygios, tartum nugenėtos. O Gamta, Miškas, Kvapai kvėpimas, jau ką gi! Čia sakais pušelių,/ Čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių:/ Jauti pievos dobilą, baltą ir raudoną,/ Jauti ramunes, čėbrus --- žoleles dirvonų;/ Jauti iš juodo kapčiauskapčius --- sukastas žemės kauburys (kaupas). skruzdėlyno kvapą,/ Ir iš medžių, iš skujų, iš šiškų, iš lapų,/ Vis kitoki kvėpalai: kaip vėjelis dvelksi,/ Kožno karto kitokiu kvapu užsivelgsi./ Čia samanos su brukniom šileliu užpluko;/ Čia medžio žiedų kvapas --- lyg sodas pratrūko./ Tartum miškas kvėpuoja nelyginant žvėris:/ Savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs,/ Laukais, pievoms atgauna. --- Viduj pušynėlių/ Jauti sau gražiai kvapą dirvų ir pievelių./ Ir taip visa sumiša, vėjeliu praskysta,/ Kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta;/ Tik tartum giria, pieva ir laukas sustaręsustarę --- susitarę. ,/ Iš brangiausių kvėpalų mišinį padarę,/ Dievui ant garbėsDievui ant garbės --- Dievo garbei. rūko taip ramiai, taip meiliai,/ Lyg kad skripkuojaskripkuoja --- griežia smuiku. , juokias, gieda, verkia gailiai,/ O tie balsai visoki taip krūvon susiaudžia,/ Kad jų skyrium nežymu --- o tik širdį griaudžia. Gamta, Miškas, Garsai, Paukščiai Ai, siaudžia gražiai miškas, netil kvėpia gardžiai,/ Siaudžia, ūžia ir skamba linksmai, dailiai, skardžiai./ Vidūnaktyjvidunaktis --- vidurnaktis, vidunaktis. taip tyku, kad girdi, kaip jaunas/ Lapas arba žiedelis ant šakelių kraunas./ Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa,/ Kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa krinta./ Dėl to ir širdyj visos pajautos nutilsta,/ Ramum tykumu malda dūšia dangundangun --- į dangų. kilsta./ O, kai jau dienai brėkštant rytai šviesa tvinksta,/ Rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta,/ Tada šilas nubunda, visa yra tyla,/ Prasideda pamažu šventa dienos byla./ Kas ten šlama? --- O, vėjo papūstas lapelis,/ Ogi gūštoj nubudęs sujuda paukštelis./ Kas ten treška? --- O, vilkas: dieną mat ažuodžiaažuodžia --- užuodžia.,/ Iš naktinės medžionės par pakrūmes skuodžia./ Ogi lapė į olą, žąsioką intskandusintskandus --- įsikandus. ,/ Ogi barsiukas bėga, išlindęs iš landos;/ Ogi linksmutė stirna par pušyną striuoksi;/ Ogi pušin iš pušies voverytė liuoksi;/ Ogi mat širmuonėlis ir kiaunė juodoja,/ Ir visoki žvėreliai po mišką ūlioja./ Kas ten taukši? --- O, stuobrį kapoja genelis./ Kas mekena? --- Ogi mat perkūno oželis./ Kas ten šnibžda? --- O, šnypščia iš kelmo piktoja;/ Ogi srove teškena upelė Šventoja./ Kas ten kalbas? --- O, žąsys paupėj gagena;/ Ogi mat lizde starkus pamiškėj klegena;/ Ogi antys ,,pry! pry! pry!" priskridę į liūną;/ Ogi kukutyskukutys --- kukutis, kukučių šeimos paukštis. klausia savo pačiąpačią --- žmoną, čia: patelę. , sūnų:/ ,,Ką, ką, ką jums atnešti? Ką jūs kalbat niekus?/ Ką, ką, ką, ką? Ar grūdus? Ar musias? Ar sliekus?"/ Ogi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:/ Čia kūkuodama verkia, čia juokias kvatojas. Gamta, Garsai, Paukščiai Skamba tik skamba miškas: čia volungė Jieva/ Trotina:Trotina --- erzina. ,,Jieva, Jieva! Neganyk po pievą!"/ Čia paupėj ,,ri-u! ri-u! ri-u!" tilvikastilvikas --- karvelių šeimos paukštis ilgu snapu. sušuko,/ Čia vėl balsų visokių lyg trūkte pratrūko./ Vis kitoki balseliai, vis kitokios bylos:/ Dagiliai,Dagiliai --- miškiniai skudučiai. pečialandos, strazdeliai, čyžylos,/ Kėkštai, šarkos ir kitos, vis saviškaisaviškai --- savaip. gieda:/ Tuoj juokias, tuoj vaitoja, o tuoj niekus klieda./ O už visus viršesnis lakštingalės balsas:/ Pilnas, skardus, griaudingas ir, taip sakyt, skalsus:/ Skamba, ūžia par krūmus ir vis kitaip mainos,/ Ir vis dūšion įsminga lyg Lietuvos dainos./ Tie visoki balseliai taip krūvon suplaukia,/ Tartum kožnas lapelis čiulba, kliauga, šaukia,/ Ir sutartinę taiso, ir taip gražiai dera:/ Siaudžia tik tartum siaudžia --- rentavimorentavimo --- plg. rentauti --- išmintingai, protingai, kaip senam kalbėti. nėra;/ Anei tų balsų ausis skyrium nepažįsta,/ Lyg, kad ant žalios pievos žolynai pražysta,/ Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas, ---/ Kad iš tolo tik regis gražus margumynas. Gamta, Miškai, Prisiminimai, Ilgesys Ai, būdavo, būdavo iš mūsų šilelio/ Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio!/ O tas visas ramumas po lietuvių dūšias,/ Lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias,/ Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvino,/ Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino./ O tik junta dažniausiai, kad širdis neskaudžia,/ O tik pilna pajautų labai ramiai griaudžia;/ Ir lyg rasos žemčiūgais žemčiūgais --- perlais. gausiai atgaivinta,/ Ir lyg rasa par veidą ašarėlės krinta./ Paskum ilgai krūtinėj šilelis kvėpuoja;/ Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja./ Lyg tarytum ramumas taip dūšion įslinko,/ Kad net dūšia kaip varpa pribrendus nulinko./ Iš to, matai, ašaros ir atsidusimas,/ Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas./ Dabar visa prapuolę... Tik ant lauko pliko/ Kelios kreivos, nuskurdę pušelytės liko... Gamta, Prisiminimai Jei ant šio išsvilusio po kalnus lydimo/ taip daug širdyj išželia ramaus atminimo:/ Tartum kelmai supuvę atgyja, žaliuoja,/ SuspynusiasSuspynusias --- sisupynusias. viršūnes vėjas plevėsuoja;/ Tartum pliki, išdegę dirvonai šiškuoti/ Pasipučia samanom, nuo grybų taškuoti;/ Tartum iš tarputarpu --- tarp. puiriųpuiris --- supuvusio medžio galas. tokie kvapai kilo,/ Lyg giria pratrūksta ar pučia iš šilo;/ Tartum visa sušlamo, sučilbo, supyško,/ Lyg dienai brėkštant viduj paniūrusio miško;/ Jei ant šių plikų plotų, kai mislismislyti --- mintis. ažlyja,/ Paminklais ažvaisytas šilelis atgyja, ---/ Tai kokio bebūdavo iš seno šilelio/ Meilingo atminimo, gražaus ramumėlio,/ Kai šie plotai apžėlę, apgriūti, aptemę/ Matydavo kelmuotą apylinkėj žemę;/ Kai stuobriai, sieksniais drūti, amžiais įrietėję įrietėję --- sukietėję. ,/ Valig kalbos senelių, parėjos kyšėję;/ Iš kurių žymu buvę, kad girių čia snausta,/ Tankus iš viršaus stogas viršūnėm suausta,/ Ir netil pulkais meškosmeška --- lokys. ir šernai perėta,/ Bet tankumos' tarp raistų ir žėbriaižėbriai --- stumbrai. turėta!/ O kur dabar šilelis, buvę miškai šventi,/ Kažin kodėl senobėj visiškai išskinti./ Maž ir vierąvierą --- tikėjimą. įvedęs JagielaJagiela --- Jogaila. išskynė,/ Kad jau nebetarnautų dievaičiams tėvynė./ Paskum po šias pakalnes, ant seno stuobryno/ Buvę pušys suaugę nuo metų šimtyno:/ Tankios, aukštos, lygutės, geltonos kaip žvakės;/ Viršūnės esą ūžė ir liemenys plakės. Miškai, Prisiminimai Dar atmeną seneliai po šituos smėlynus/ Senobių palikimo gražius ąžuolynus./ Liekni augę kaip mendrės, žaliavę kaip rūtos,/ Šaknys, liemenys, šakos ir viršūnės drūtos./ Švęsti Lietuvos medžiai nejautę nuogalio:/ Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio./ Žili buvę kaip seniai, samanoms apaugę,/ Stiprūsstipras (ryt.) --- stiprus. buvę ir stambūsstambus --- (kitur) standus, čia: stambus, nerupus, nesmulkus). kaip vyrai suaugę,/ O viežlyviviežlyva --- padorus. ir gražųs kaip mūsų jaunimas./ Paskui ilgai šiurpsojęs stuobriuotas lydimas. Padavimas, Puntukas Nuo Puntuko lig Šlavei ąžuolų daugybę/ Laikę žmonės lyg kokią didžią šventenybę./ Gyvendami vienybėj, dievaičiams įtikę,/ Kurie daugel paminklų po miškus palikę./ Nešęs velnias akmenį didumo kaip gryčios/ Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios/ Arba ažuverstažuverst --- užversti. upės; bet, kaip tik išvydęs/ Ąžuolyną pašvęstą, ir gaidys pragydęs:/ Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:/ Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys./ Paskum ant jo lietuviai dovanas kūrenę,/ Kad juos dievai apsaugo ir dengia, ir peni./ Ir šiuos' čėsuos' šiuos' čėsuos' --- šiais laikais. , nors žemė arklais nugaląsta,/ Daug Puntuke ąžuolo kelmų tebepūsta./ O dar dujen prie kelioprie kelio --- Anykšt. ,,priekeliui". dabar tebestovi;/ Viršūnės dar žaliuoja, nors jau šakos džiovi./ Šėnavoja juos žmonės, nei ratais netranko:/ Tūlas, ligos suspaustas iš įžodžio įžodžio --- įžado, priesaikos. lanko. Miškai, Praeitis, Prisiminimai Po lygumas ir slėnius traukęsis liepynas,/ Kai kur gojais apžėlęs, kai kur viškai grynas./ Boluodavęs pervasar gelsvu žiedų pienu,/ Ūždavęs bičių spiečiais, dvelkęs medum vienu;/ Ir visiems žmonėms meilus ir patogus buvęs,/ Ir laimėtinas visas kaip tikras lietuvis,/ Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs./ Ligas visas lietuvių su prakaitu varęs,/ Ronas su brazdais gydęs, vočiųvotis --- skaudulys. traukęs ugnį;/ Iš liemenio dėl staunių ir lentas, ir dugnį,/ Iš karnų karna --- liepos apatinė žievė. davęs vyžas dėl mūsų autuvo./ Ir nei šakelės esą dykai nepražuvo:/ Dirbę karbijas, lankus arba tvėrę tvoras,/ Nuo šaknies lig viršūnei buvęs visas doras./ Kai kur skroblynai buvę, bet skroblius skroblius --- skroblas, beržinių šeimos medis. išnyko,/ Tik skroblinės torielkos dar kur ne kur liko./ Kai kur buvę visokių, gan navatnų navatnų --- keistų. medžių:/ Ir su žiedais skujuotų, lapuotų bežiedžių;/ TropnaisTropnais --- tinkamais. vardais žiniuonys tuos medžius vadinę,/ Visus auklėję žmonės, ne visus pažinę./ Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę;/ Visi plotai žaliavę pavėne aptemę;/ Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę,/ Kaip lietuvninkų širdys į vieną tėvynę./ O lietuviai su medžiais vis zgadojzgadoj --- taikoje. gyvenę,/ Jaunystėj pasižinępasižinę --- pažinę vienas kitą. ir draugėj pasenę./ Lietuvninkas po urvus sausus laužus kūręs./ Ne lentinės, iš šakų buvę pintos durys./ Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę,/ Jėg tik stuobriai papuvę savaimi išvirtę,/ Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs,/ Taip visados raminęs, visados mylėjęs:/ Žvėrims, paukščiais ir vaisiais dengęs ir penėjęs,/ Ir neprietelių mušti griūdamas padėjęs;/ Sunkioj dienoj duodavęs slaptus nuo baisybių,/ Liūdnoj dienoj paveikslą visokių ramybių,/ Linksmoj dienoj daugumą visokių gražybių,/ Kožnam mete dėl kožno --- visokių gerybių. Miškai, Istorija Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę,/ Samanas duonon kepę, žieves sriubon virę./ taip žmoneles, iš bado žievėm papenėtus,/ Kad užtiksianti pavietris! --- ir labai pakrėtus./ Miškas žmonių pasgailęspasgailęs --- pasigailęs. , rasa apsiverkęs,/ Aukštas savo viršūnes debesin įmerkęs/ Ir sušukęs: ,,Broliukai, ginkitės nuo bado!/ Palaiminta toj ranka, kurkur --- AnykŠt. ,,ką". kirvį išrado!" Su ašarom pirmieji truputį praskynę,/ Vaitodami jų vaikai taip gynę tėvynę;/ Dūsaudami anūkai tuos miškus aikvoję,/ Proanūkiai vežimais miestelin vežioję:/ Po keturias dešimtis vežimų pardavę,/ Džiaugdavęsi, ant dienos po muštinį muštinis --- senovės sidabrinis ar auksinis pinigas. gavę./ Medžiai mat iš daugybės visiškai atpigę./ Ir taip ilgai aikvoję, net kolei kolei --- kol. pristigę:/ O tai vis dėl arielkos daugiausia išlaidę:/ Visi buvę kaip žydų šeimyna, pasleidępasleidę --- pasileidę. . Miškai, Prisiminimai, Praeitis, Ilgesys Tai mat mūsų tėveliai miškų neberadę/ Ir tarp savęs kaip broliai visi susižadę ---/ AžlaistAžlaist --- užleisti. dirvas šileliui. Mat miško pasilgę,/ Dažnai savo blakstienas ašarom suvilgę,/ Žiūrėdami į kelmus. Mat lietuvių dūšios,/ Senais miškais penėtos, viduj miško trąšios;/ Plikuose plotuose, be miško, lyg tartum apkursta,/ Tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta./ Nors jau dabar lietuvis plikuos plotuos gimsta,/ Giesmėj mišką užgirdęs, be jo neberimsta./ Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta:/ Mūsų tėvelių visos tos giesmės mokėta./ Tai mat miško pasilgę auklėjo šilelį:/ Kasdien apvaikštinėjo kožną pakraštėlį/ Ir priūgdę kaip meldo gražiausio pušyno,/ Jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramino./ Ir saugojo kasdiena kaip didžiausio labo:/ Netil medžio, --- nelaužė nei mažiausio žabo./ Džiaugės Anykščiai, džiaugės, į šilą žiūrėjo,/ Svetimuossvetimuos' miškuos' --- etimuosna miškuosna. miškuos malkų pirktų važinėjo. Atvažiavo kučmeistraskučmeistras --- vyresnysis miško prievaizdas. , šilą apžiūrėjo,/ Ravus ant kelių kasė, liesvinčius padėjo,/ Ir paganiąpaganią --- ganiava, ganykla. ažgynė ažgynė --- uždraudė., ir grybaut ažgynė;/ Slapta pardavinėjo ir per naktis skynė;/ Vyresnybei melavo; o žmonėms, kai verkė,/ Nasrus kamšė kulokaiskulokas --- kumščia., kraujo klanan merkė/ Ir kasmetai Anykščius miško kuoptų varė./ Išpūstėjęs iš čintočinto --- čiuntas, skutas, gabalas. , zasiekuszasiekus --- iškirtimus. padarė... Miškai, Ilgesys, Liūdesys Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti/ Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti./ Ir giesmė nepabaigta: kai širdis susopo,/ Ant dūšios labai sunku ir neramu tapotapo --- žodį ,,tapo" Anykštėnai taria ,,topo"(o pusilgė, ne tokia, kaip žodyje ,,susopo")../ Mat toj pati galybė, ką miškus sugraužė,/ Širdį, dūšią apgriuvo... ir giesmę nulaužė. 1858 ir 1859 m. Anykščiuose.